LTLiaudies architektūra - tai ilgaamžis statybos tradicijų raidos, tobulinimo bei pagrindinių kanonų susiformavimo rezultatas, kuris atspindi ilgą tautos istorinį kelią, sodalinius-ekonominius pokyčius, tradicijas, liaudies kūrybines galias. Senieji kaimai, kuriuose išlikę būdingi lietuvių liaudies architektūros bruožai, kuriuose tebegyvuoja archajinio gyvenimo tradicijos, yra vertingi materialinės ir dvasinės kultūros objektai, reikšmingi dabarčiai ir ateičiai, saugotini kaip tautos etninio savitumo garantas, ypatingi kaip lietuviškojo kraštovaizdžio elementai. Archeologų spėjimu, seniausia gyvenvietės forma galėjo būti padrikos beformės sodybvietės, besiglaudžiančios piliakalnių papėdėse, iš kurių vėliau atsirado padriki ar kupetiniai kaimai. Tai seniausia mus pasiekusi gyvenvietės forma, charakteringa laisvu sodybų planavimu, pavaldi gamtinei situacijai ir atitinkanti individualius statytojų reikalavimus ir galimybes. [Iš straipsnio, p. 23]Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Paveldas; Kaimai; Wooden architecture; Heritage; Villages.