Adutiškio apylinkių dainavimo tradicija

LTLietuvių tautosakos rinkėjai ir tyrinėtojai nuo seno ypatingą dėmesį skyrė Dzūkijai. Ypač daug ekspedicijų būta ir dainų užrašyta Pietų Dzūkijoje. Rytų Dzūkijoje - žymiai mažiau (tai rodo ir ne itin gausūs rytų dzūkams skirti leidiniai: „Varguolių dainos", Kaunas, 1936; Ignalinos kraštas, Vilnius, 1966; Dieveniškės (jų kalbos ir muzikos dialektai turi ir rytų, ir pietų dzūkų bruožų), Vilnius, 1968 ir Vilnius, 1995; Gaidės ir Rimšės apylinkės, Vilnius, 1969, Gervėčiai, Vilnius, 1988; Tverečiaus kraštas, Vilnius, 2001 ir dar keletas kitų). Adutiškio apylinkių dainos iki šiol nesulaukė atskiro specialistų dėmesio, nors dalis jų buvo skelbta įvairiose dainų rinktinėse, tarp jų ir „Dzūkų melodijose" (Vilnius, 1981). Beje, šiame dainų rinkinyje tarp 328 dainų (neskaitant variantų) tik 34 yra Adutiškio krašto; iš 216 dainininkų - tik 12 adutiškėnų1. Manyčiau, kad šie skaičiai pažinčiai su tokiu įdomiu kraštu, kaip Adutiškis, tolygūs „lašui jūroje". Tiesa, Zenono Slaviūno parengtame „Sutartinių" tritomyje paskelbta nemaža Adutiškio apylinkių sutartinių bei pakaitinių giesmių (daug jų pagiedojo Morta Šalcienė, Marijona Kazlauskienė, Paulina Ramelytė, Marė Stasiūnienė ir kt.), tačiau jos, panašiai kaip ir dainos „Dzūkų melodijose", „prapuola" tarp kitų kraštų sutartinių. Kituose tautosakos rinkiniuose dėmesiu Adutiškio dainoms, deja, negalėtume pasidžiaugti. [Iš straipsnio, p. 501]Reikšminiai žodžiai: Adutiškis; Tautosaka; Liaudies dainos; Sutartinės; Adutiskis; Folklore; Folk songs; Sutartinės.