LTStraipsnyje nagrinėjama senoji bitininkystė, jos raida ir papročiai Adutiškio krašte. Mokslinėje literatūroje bitės simboliką plačiąja kultūrine prasme yra išnagrinėjęs Hansas Bidermanas. Bitę baltų mitologijoje tyrė M. Gimbutienė. Bitininkystę ir jos papročius Lietuvoje, mitologiją yra nagrinėjusi P. Dundulienė. Plačiai ir nuodugniai bitininkystės raidą Lietuvoje nuo XVI a. iki XX a. antrosios pusės ištyrė ir monografijoje pateikė L. Kazlauskienė-Piškinaitė. Rašant šį straipsnį panaudoti Adutiškio krašto žmonių pasakojimai - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvių kalbos bei literatūros katedros ekspedicijų 1958 m. užrašyta etnografinė bei tautosakos medžiaga. Ji buvo papildyta kraštotyrininkės T. Pivoriūnaitės 2002-2003 m. užrašytais pateikėjų Adutiškio krašto bitininkų pasakojimais bei Nalšios muziejaus archyvine medžiaga. Nors Adutiškio krašte bitininkų nėra labai daug, tačiau šio krašto bitininkystė, jos senoji praktinė patirtis ir papročiai turi nemaža savitumų, archaiškų bruožų, išlikusių tik šiame regione. Jiems nagrinėti ir skirtas šis straipsnis. [Iš straipsnio, p. 440]Reikšminiai žodžiai: Adutiškis; Bitininkystė; Papročiai; Adutiskis; Customs.