LTAdutiškio parapijoje gyveno įvairių tautybių žmonės, kūrėsi mišrios šeimos. Kaimiečiai nematė skirtumo: gudas, lenkas ar lietuvis - kad tik katalikas, o ne pravoslavas. Ir meldėsi lenkiškai, nors kalbos nemokėjo. Carinės Rusijos laikais buvo uždrausta spauda. Prasidėjus tautiniam atgimimui, Adutiškyje dirbo lietuviai patriotai kunigai A. Burba, vėliau B. Krištaponis. Kun. Benediktas Krištaponis (klebonavo Adutiškyje 1901-1935 m.) parapijoje steigė slaptas mokyklas, kuriose vaikai buvo mokomi lietuviškai skaityti iš knygnešių atneštų maldaknygių. Beveik kiekviename kaime veikė slaptos daraktorinės mokyklos. Gudelių kaime mokė G. Garuolienė iš Lazdinėlių k., Kalviškėse (dab. Baltarusija) - seserys Valackaitės, Svylionyse - P. Povilėnas, Adutiškyje - M. Rimšaitė, Linkonyse - M. Vileita. Vaikus mokė P. Ramelytė iš Mociškės k., Adelė Valackienė iš Adutiškio, Stasys Rakauskas. Mokė skaityti iš lietuviškos maldaknygės: "Kai Dievui melscies, išmaks lietuviškai, tegu tadu aina ruskon mokyklon". Kaimo daraktoriai buvo mažaraščiai, bet jų darbas nebuvo be prasmės. [...]. [Iš straipsnio, p. 236]Reikšminiai žodžiai: Adutiškis; Švietimas; Mokyklos; Adutiskis; Education; Schools.