Steigtis ir sauga : kultūros filosofijos etiudai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Steigtis ir sauga: kultūros filosofijos etiudai
Publication Data:
Vilnius : Baltos lankos, 1996.
Pages:
367 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas — Tvermė. Anapus ir šiapus ; Stygius ir geismas ; Platono erosas, Homero šlovė ; Veiksmas ir mitas ; "Kad kas nesakytų": Tūkstantis ir viena naktis — Steigtis. Politinė bendrija: graikai ; Religinė tautinė bendrija: žydai — Sauga. Herojus ir poetas ; Herojus ir istorikas ; Kraujo ryšys ar knyga ; Lūžiai ir alternatyvos — Vanitas. Platonas ir Koheletas ; Naudos nauda ; Nežinia ir nebūtis — Šiapusybės akiračiai. Amžinybės sąmonės blėsimas ; Anapusybės kritika ; Šiapusybės perspektyva ; Mirties akiratis ; Žemės akiratis: Marius Katiliškis ; Spekuliacija ir fenomenologija — Policentrinis laukas. Kosminis laikas ; Vidujybės laikas ; Mito ir istorijos laikas ; Erdvė ; Hic et nunc ; Laikas, erdvė ir kitas ; Nuotolis: Borgeso Averojaus Aristotelio žodžiai ; Trys bendrijos policentriniame lauke: apaštalas Paulius ; Policentrija ir vidujybė — Bibliografinės nuorodos — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
Summary / Abstract:

LTPradėdami filosofiškai nagrinėti kultūrą, turime bent labai bendrai pasakyti, kas yra kultūros filosofija ir kaip ji gali būti plėtojama šiandien. Didžiausias keblumas, kad kultūros filosofija yra retro stiliaus sąvoka, dabar sistemiškai beveik nevartojama. Ji buvo itin populiari filosofinėje literatūroje XIX-XX amžių sąvartoje ir kiek vėliau. Lietuvoje kultūros filosofiją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete dėstė Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina, sieką ir tikėjęsi sukurti originalią filosofinę koncepciją. Kaipgi kultūros filosofija buvo apibrėžiama tada? Anuometinis kultūros filosofijos pavadinimas ir jos pobūdžio bei statuso supratimas yra susijęs su savotišku filosofijos suskaidymu, nuolat plečiant ir detalizuojant jos sistemą. XIX amžiaus pabaigoje ir ypač XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo įprasta kalbėti apie skirtingų sričių filosofijas. Šalia naujaisias laikais nusistovėjusių ir tartum savaime suprantamomis tapusių pagrindinių filosofijos sistemos dalių: ontologijos, gnoseologijos ir praktinės filosofijos (etikos bei estetikos) atsirado naujos - visuomenės, istorijos ir kitos filosofijos. Filosofija suskilo į sritines disciplinas. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Filosofija, kultūra, steigtis, sauga, tradicija; Philosophy, culture, constitution, concervartion, tradition.

ISBN:
9986403766
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85459
Updated:
2020-12-09 19:01:37
Metrics:
Views: 80
Export: