Basic needs and absolute poverty in Lithuania: method and estimation

LTŠiame straipsnyje pristatoma minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika. Ši yra pritaikoma Lietuvos duomenims, atspindintiems dešimtmetį po įstojimo į ES (2006-2016 m.). Pagrindinės maisto dalies išlaidos sudarytos pagal minimalius mitybos reikalavimus, o kitų poreikių išlaidos yra apskaičiuojamos santykiniais dydžiais, atsižvelgiant į faktinius gyventojų vartojimo įpročius. Išlaidų sumažėjimas papildomiems namų ūkio nariams remiasi ekvivalentine skale, apskaičiuota naudojantis NŪBT duomenimis. Tyrimas parodė, kad minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui Lietuvoje yra artimas santykiniam skurdo rizikos lygiui (esant 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos ribai), tačiau yra didesnis didesniems namų ūkiams. Dalis žmonių, kurių pajamos nesiekia minimalių poreikių dydžio, buvo didesnė už santykinį skurdo rizikos lygį visais analizuotais metais, išskyrus 2016 m. Kita vertus, faktiškai šis lygis galimai yra mažesnis dėl to, kad PGS duomenyse nepakankamai atspindima informacija apie šešėlines pajamas. Minimalių vartojimo poreikių ir absoliutaus skurdo rodikliai rodo anticiklinę dinamiką ekonomikos augimo ir recesijos metu. Vaikai yra labiausiai stokojanti Lietuvos gyventojų grupė kas liečia minimalių vartojimo poreikių patenkinimą. Lietuvoje naudojamas oficialus absoliutaus skurdo rodiklis nepakankamai įvertina namų ūkių, turinčių daugiau nei vieną narį, minimalius vartojimo poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Absoliutus skurdas; ES; Ekvivalentinė skalė; Ekvivalentiškumo skalė; Metodas; Minimalūs vartojimo poreikiai; Namų ūkio biudžeto tyrimas (NŪBT); Pagrindiniai poreikiai; Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas (PGS); Absolute poverty; Basic needs; Basic needs:absolute poverty; EU; Equivalence scale; Household Budget Survey (HBS); Lithuania; Method; Survey of Income and Living Conditions (SILC).

ENWe propose a methodology for estimating the cost of the basic needs and applying it on the data for Lithuania in a decade after the EU accession (2006-2016). The basic food costs account for the minimal nutrition requirements, while the cost of other needs is estimated in relative terms, taking actual consumption patterns in the population into account. A reduction in the cost of the basic needs for additional members of the household is accounted for by a specially constructed consumption-based equivalence scale estimated on the HBS data. We show that the cost of the basic needs in Lithuania is close to the relative at-risk-of-poverty line (at 60% of the median equivalized disposable income) for a single adult but exceeds it for larger house-holds. The share of people with income below the basic needs’ cost was above the relative at-risk-of-poverty levels in the EU-SILC data for all years, except of 2016. Albeit, the actual level might be lower due to the under-reporting of shadow income in the EU-SILC. Ability to meet basic needs and related absolute poverty indicators shows anti-cyclical dynamics in times of the economic growth and recession. Children are consistently the most deprived group of the Lithuanian population when it comes to meeting the basic needs. The official absolute poverty indicator used in Lithuania under-estimates the cost of the basic needs for households with more than one member. [From the publication]

• Skurdas : metodologijos klausimai ir lygis Lietuvoje / Algis Šileika, Rasa Zabarauskaitė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 17-27.
• Skurdo matavimas ir mažinimo kryptys Lietuvoje : disertacija / Rasa Zabarauskaitė. Vilnius : Technika, 2009. 163 p.