LTNuo pat Lietuvos valstybės ištakų jos politinė ir kultūrinė tapatybė buvo formuojama civilizacinės Rytų ir Vakarų priešpriešos akivaizdoje. Šalia mūsų einanti civilizacinio konflikto linija visuomet buvo nuolatinių politinių kovų bei įtampų židinys ir kaskart iš naujo reikalavo politinio bei kultūrinio Lietuvos tautos ir valstybės apsisprendimo bei pasiryžimo tą apsisprendimą apginti. Žvelgiant į Lietuvos politinę raidą nuo 1990-ųjų, matyti ryški ir santykinai vieninga provakarietiška Lietuvos politinio elito geopolitinė orientacija. Vienareikšmis geopolitinis apsisprendimas 1992 m. buvo įtvirtintas specialiu konstituciniu aktu "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas". Jis užkirto bet kokius teisinius kelius politinei gravitacijai į Rytus ir nubrėžė aiškią provakarietišką Lietuvos valstybės raidos trajektoriją. Lietuvai 2004 m. de facto tapus sudėtine ES ir NATO dalimi buvo formaliai įgyvendinti esminiai valstybės tikslai, tačiau ar tai reiškia, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo galutinai integruotos į vakarietiškąją geopolitinę erdvę? [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Geokultūrinės nuostatos; Informacinė erdvė; Kalbų vartojimas; Žiniasklaida; Politinė santvarka; Vertybės; Lithuania; Geocultural attitudes; Information space; Language use; Media; Political system; Values.