Enciklopedinės žinios dvikalbiuose žodynuose: geografijos sritis

LTDažno dvikalbio žodyno megastruktūros lygmenyje pateikiama priedų, skirtų vienõs ar abiejų gretinamų kalbų gramatikos aprašams, toponimams ir dažniausiai vartojamiems sutrumpinimams. Makrostruktūros ir mikrostruktūros lygmenyse įtráukiama nemažai su tam tikra pažintine sritimi susijusios leksikos (etnografijos, istorijos, geografijosir t. t.), tad siekiant ją paaiškinti pateikiama nemažai įvairios enciklopedinės informacijos. Pastaruoju metu Europos leksikografai diskutuoja apie tai, kad žodynuose iš viso derėtų vengti priedų, o juose esančią informaciją pagal galimybes įtraukti į patį leksikografinio leidinio tekstą. Tokia nuostata grindžiama tuo, jog kiekvienas papildomos informacijos šaltinis žodyne pareikalauja iš naudotojo papildomų laiko ir energijos sąnaudų. Kita vertus, naudotojas gali būti nesusipažinęs arba per mažai susipažinęs su žodyno struktūra ir nežinoti, jog papildomą informaciją galima susirasti ne žodyno tekste, o prieduose. Šio straipsnio tikslas, remiantis analitiniu ir aprašomuoju metodu, panagrinėti keturis žodynus: B. Piesarsko Didįjį lietuvių-anglų kalbų žodyną (2006), A. Lyberio Lietuvių–rusų kalbų žodyną (2015), D. Melnikienės Didįjį lietuvių-prancūzų kalbų žodyną (2012) ir E. Jakaitienės bei E. Berg-Olsen Lietuvių-norvegų kalbų žodyną (2016) geografinių žinių pateikimo aspektu: įvertinti šių žinių pateikimą visuose struktūriniuose lygmenyse: viso leidinio (megastruktūroje), korpuso (makrostruktūroje) ir straipsnio (mikrostruktūroje). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbis žodynas; Enciklopedinės žinios; Geografijos žinios; Geografinės žinios; Makrostruktūra; Megastruktūra; Mikrostruktūra; Bilingual dictionary; Encyclopedic knowledge; Geographical knowledge; Macrostructure; Megastructure; Microstructure.

ENWhen preparing a dictionary it is impossible to ignore outside world or so called encyclopedic knowledge. In megastructure level of a bilingual dictionary, various appendices are often added e.g. toponyms, anthroponyms, and ethnonyms. Arranged before or after the corpus, these appendices are most commonly used for grammatical descriptions as well as toponyms (hydronyms and oikonims) and lists of commonly used abbreviations. At the macrostructure and microstructure level, the presentation of encyclopedic knowledge is even more evident: the nomenclature of the modern linguistic monolingual or bilingual dictionary includes a number of lexis related to a particular cognitive domain (ethnography, history, mythology, geography, economics, etc.); therefore, a lot of different encyclopedic information is provided in order to explain it. Recently, many European lexicographers have been discussing the need to avoid any appendices to the vocabulary and to instead incorporate the information contained into the text of lexicographic publication wherever possible. Researchers base this view on the fact that each additional source of information in the dictionary requires further time and energy from the user looking for the lexical unit they want. The user may also be unfamiliar or insufficiently familiar with the dictionary structure and simply be unaware that additional information can be found elsewhere rather than in the dictionary text itself. Thus, the goal of this study is to examine, based on the analytical and descriptive method, four dictionaries published in Lithuania (The Great Lithuanian-English Dictionary (2006), Lithuanian-Russian Dictionary (2015), The Great Lithuanian-French Dictionary (2012) and Lithuanian-Norwegian Dictionary (2001)) in terms of geographical knowledge presentation: evaluate the presentation of this knowledge at megastructure, macrostructure and microstructure levels. [From the publication]

• Dvikalbiai žodynai Lietuvoje : megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai / Danguolė Melnikienė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 263 p.
• Kiek istorinės informacijos esama dvikalbiuose žodynuose? / Aušra Valančiauskienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 39 (44), p. 173-184.
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Rusija „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose ir reikšmių apibrėžtyse / Aurelija Gritėnienė. Baltu filoloģija. 2020, t. 29, nr. 1.
• Žodynai ir automatinis vertimas: ką renkasi besimokantieji lietuvių kalbos kaip svetimosios / Aušra Valančiauskienė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 165-179.