Per fenomenologiją į dzenbudizmą

LTŽvelgiant iš Vakarų pozicijų, tiek pati Japonija, tiek joje įvykusi budizmo transformacija į dzenbudizmą atrodo sunkiai suprantamos, jei išvis suprantamos. Šis nesupratimas - ne be pagrindo, nes ir geriausi Japonijos žinovai iš Vakarų nesutaria dėl dzenbudizmo esmės. Tuo nereikėtų stebėtis dėl kelių priežasčių. Pirma, tai vienos kultūros vertimo į kitą klausimas. Kiekvienas vertimas yra interpretacija, vienos kultūros perrašymas kitos kalba. Antra, japonų kalboje tam pačiam daiktui gali būti suteikiamos skirtingos prasmės (pvz., "individo" supratimas), todėl verčiant sunku rasti atitikmenis. Trečia, pats dzenbudizmas nepasiduoda vakarietiškai logikai, paremtai "arba / arba" principu. Ketvirta, dzenbudizmui būdingi paradoksalūs teiginiai, vakariečių požiūriu, neturintys filosofinės vertės. Todėl Japonijos dzenbudizmo ir Vakarų susitikimas gali įvykti tik suradus bendrą temą, iš kurios rastųsi šiuos du mąstymus siejantys klausimai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas iš dzenbudizmo pagrindų - budizmas - yra indoeuropietiškas, todėl vakariečiams nėra visai svetimas. Nereikėtų skubėti sutikti su vieno iš Vakarų hermeneutikų teiginiu, kad, metodologiškai kalbant, kiekvienas tekstas turi būti suprantamas vien iš jo konteksto, nes, vadovaujantis šiuo teiginiu, dzenbudizmas galėtų būti suprantamas tik japonų kultūros ir kalbos kontekste. Tačiau pavadinime "dzenbudizmas" yra ir "budizmas", o pastarasis buvo perimtas įvairių kitų kultūrų, įskaitant Kinijos daoizmą, todėl neapsiriboja vien Japonija. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Filosofija, Japonija, dzenas, budizmas, fenomenologija; Philosophy, Japan, Zen, Buddhism, Phenomenology.