LTNors Alvydo Jokubaičio pavardė visų pirma siejama su politine filosofija, šiuo straipsniu sieksime parodyti, kad jo veikalai leidžia brėžti ir bendruosius A. Jokubaičio moralės filosofijos, kurios centre – pastanga įvardyti ir apsvarstyti pamatines moralę grindžiančias idėjas, kontūrus. Pirmosios dvi – įsitikinimas moralės absoliutumo galimybe bei ontologiniu jos pagrindu – sietinos su Kanto filosofijos įtaka. Jos leidžia mąstytojui pagrįsti įsitikinimą, kad moralė yra nuo empirinės besiskirianti, tačiau dėl to ne mažiau reali mūsų gyvenamosios tikrovės dalis, kuriai būdingas glaudus susietumas su moralės subjektui priklausančia pirmojo asmens perspektyva, normatyvumas ir besąlygiškumas. Šie moralės bruožai formuoja absoliučiai kitokį mūsų santykį su tikrove, kuris leidžia ne tiesiog ją stebėti ir aprašyti, tačiau joje veikti bei ją formuoti. Tokią poziciją A. Jokubaičiui leidžianti ginti Kanto interpretacija leidžia mąstytoją sieti su šiuolaikinės kantiškosios etikos liniją plėtojančiais mąstytojais – Ch. Korsgaard, B. Herman, O. O’ Neill, A. Reathu. Kita vertus, vėlyvesnėje A. Jokubaičio mintyje išryškėjantis posūkis link trečiosios – asmens – idėjos leidžia mąstytojui peržengti kantišką praktinio proto sampratą ir moralės pagrindus apsvarstyti kur kas platesniame kontekste. Asmens idėja padeda A. Jokubaičiui integruoti ir visada jam rūpėjusius, tačiau kantiškajame kontekste problemiškais tapusius socialinius bei mistinius moralės aspektus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jokubaitis; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Moralės filosofija; Politinė filosofija; Moralės pagrindai; Pirmo asmens perspektyva; Jokubaitis; Kant; Kantian ethics; Moral philosophy; Political philosophy; Grounding of morality; First-person perspective.
ENAlthough it is common to associate the thought of A. Jokubaitis with political philosophy, this article argues that his texts also allow us to talk about a specific moral philosophy of A. Jokubaitis. At the center of it we find an attempt to articulate and discuss the grounding ideas of morality. The article argues that the first two ideas – an idea of unconditional character of morality and an idea of ontological grounding – are related to Kant’s influence on A. Jokubaitis philosophy. These two ideas allow us to explain morality as an autonomous part of reality, which is different from the empirical one but nonetheless real. This part of reality is grounded in the first-person perspective of a moral subject and can be characterized by implicit normativity and unconditionality. The first-person perspective structures a radically different relation to our reality, which allows us to be agents, not simply spectators. Such an interpretation of Kant allows to associate A. Jokubaitis with his contemporary Kantians, such as Ch. Korsgaard, B. Herman, O. O’Neill, and A. Reath. However, the third idea, the one of a person, which becomes more visible in his book Politinis idiotas, transcends the Kantian conception of practical reason and encourages to perceive morality and its grounding in a much wider context. The concept of a person allows A. Jokubaitis to distance himself from Kantian rationalism and integrate social and mystical aspects of morality, which he has always found important. [From the publication]