Kai kurie agrarinės reformos ir jos tęstinumo aspektai
LTPasibaigus sovietmečiui Lietuvoje buvo pravesta agrarinė reforma transformuojant socialistinį žemės ūkį į rinkos ekonomikos sistemą. Nors socialistinis žemės ūkis buvo neefektyvus ir dėl to reforma tikslinga, tačiau ji įvykdyta nepasiruošus ir vadovaujantis labiau politiniais nei ekonominiais motyvais. Nors dėl ekonomikos smukimo agrarinės produkcijos kritimas buvo neišvengiamas, tačiau dėl esminių reformos klaidų dalis žemės ūkio gamybinės bazės buvo sugriauta, įkurti nekonkurencingi smulkūs ūkiai. Galutinės agrarinio ūkio struktūros per reformos dešimtmetį nesusiformavo, Lietuvos žemės ūkis, o taip ir jo produkcijos perdirbimo pramonė dar nėra pasiruošę integracijai į ES. Dėl to būtinas reformos tęstinumas, siekiant pagerinti ūkio konkurencingumą vidaus ir ES rinkoje. Konkurencingumo kėlimui, t.y. ūkininkų ūkių stambinimui ir modernizavimui svarbiausios klūtys yra neužbaigtas žemės grąžinimas savininkams, nepatenkinamai funkcionuojanti žemės rinka, draudimas juridiniams asmenims ir užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, lėšų trūkumas investicijoms, žemas kapitalo atsiperkamumas ir rentabilumas, nepakankama valstybinė parama, neišvystyta kreditavimo sistema, aukšti pasakolų palūkanų procentai, pigi darbo jėga, neskatinanti investicijų. Priešintegraciniamc laikotarpyje šatlics agrarinis ūkis turės išpildyti daugelį ES keliamų reikalavimų. Lietuvai tapus ES nare, jos ūkiui bus suteikiama finansinė parama, tačiau ji bus ribota. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ES; Konkurencingumas; Reforma; Rentabilumas; Ūkis; Competitiveness; EU; Farm; Profitability; Reform.
