LTStraipsnyje bandoma apibrėžti nepriklausomos Lietuvos I-sios ir II-sios Respublikų pirmųjų dešimtmečių (1919-1929 m. ir 1990-2000 m.) svarbiausias žemės ir maisto ūkio plėtros tendencijas. Nustatyta, kad daugelis problemų abiem laikotarpiais buvo panašios, tačiau sprendimo būdai ir rezultatai skirtingi. Pirmajam laikotarpiui būdinga didelė paklausa žemės ūkio produkcijai, aukštos produkcijos kainos, vyraujantys ekonominiai agrarinės reformos motyvai, kas lėmė spartų žemės ūkio atsikūrimų bei išaugusį konkurencingumą. Antrajam laikotarpiui būdinga perteklinė maisto rinka, nepasirengimas konkurencijai, sunykęs verslumas, neekonominių agrarinės reformos motyvų gausa, kas lėmė ženklų transformacinį nuosmukį žemės ir maisto ūkyje. Aptartos tolesnės žemės ūkio ir kaimo plėtros tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agrarinė politika; Agrarinė reforma; Kaimo plėtra; Transformacijos; Žemės reforma; Agrarian politics; Agrarian reform; Agricultural policy; Rural development; Transformation; Transformations.
ENThe article deals with the development tendencies in the agricultural and food industries during the two historical periods of the independent Republic of Lithuania (namely 1919-1929 and 1990-2000). We have found out that the majority of the problems during the two periods were similar, though the ways to solve them and the results went different. The characteristic features of the first period were big demand for agricultural produce, high prices, the agrarian reform was shaped to enhance the development of the competitive farms, the farmers were eager to enter co-operative arrangements. These were the main reasons of the rapid recovery of the agriculture after the war, and the impetus for its modernisation and competitiveness in the world food market. During the second period the supply of agricultural and food produce in the world markets exceeded the demand, and Lithuanian food industry that had functioned under the command economy for an extensive period of time was not ready to compete in the world food industry. The agrarian reform was dominated by the non-economic motives. [From the publication]