Bažnyčios Reformos (1553-1655)

LTXVI amžiaus Vakarų Bažnyčioje - seniai brendusių dinamiškų religinio gyvenimo permainų ir gilių sukrėtimų metas. Ilgą laiką šios permainos buvo tapatinamos tik su protestantiškąja Reforma, arba Reformacija, tačiau nuo XX a. vidurio suintensyvėjusios katalikiškosios Reformos studijos atskleidė gilias vidines permainas ir tuometinėje katalikų Bažnyčioje. Dėmesį nukreipus nuo konfesinio Reformacijos - Kontrreformacijos konflikto, labiau susidomėta transformacijomis Bažnyčių vidaus gyvenime. Taip paaiškėjo, kad protestantiškoji ir katalikiškoji Reformos, be aiškiai regimų ir pabrėžtinai demonstruotų skirtybių, turi nemaža bendrumo ir gali būti suvokiamos kaip dvi pradžioje vieningo Bažnyčios Reformos sąjūdžio šakos. Bažnyčios Reformų laikas Lietuvai išmušė kiek vėliau nei Vakarų Europos kraštams, bet vargiai nusileido turiningumu. Valstybėje, kurioje viena šalia kitos gyvavo Rytų ir Vakarų Bažnyčios, nebuvo įmanoma išvengti jų tarpusavio sąveikos. Specifiškai Vakarų Bažnyčios istoriją veikiantis Reformos procesas čia, Lietuvos ir Lenkijos valstybės erdvėje, paskatino dvišakę Rytų Bažnyčios Reformą - susivienijusios su Roma graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčios susikūrimą ir permainas stačiatikių bažnytiniame gyvenime. Ištisas šimtmetis - tarp XVI a. vidurio ir XVII a. vidurio - Lietuvoje buvo paženklintas tikrojo tikėjimo paieškų: Vakarų ir Rytų Bažnyčių skilimo (į katalikų ir įvairių konfesijų protestantų, unitų ir dizunitų Bažnyčias) bei jungimosi (lotynų ir graikų apeigų katalikų Bažnyčios), religinės polemikos, asmeninių konversijų. XVII a. viduryje konfesiniam pasidalijimui nusistovėjus, Lietuva įžengė į naują - religinio gyvenimo stabilizacijos - etapą. [...]. [Iš teksto, p. 151]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios reformos; Protestantiškoji bažnyčios reforma; Kontrreformacija; Konfesiniai santykiai reformų epochoje; Church reforms; Protestant church reform; Counter-Reformation; Confessional relations in the reform era.