Tradicinių vietovių, gatvių pavadinimų ir kitų topografinių įrašų vartojimas mažumos kalba
LTKalba yra vienas iš tautinę mažumą identifikuojančių kriterijų, todėl kalbos puoselėjimas bei jos vartojimo užtikrinimas sudaro sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims puoselėti bei išlaikyti savo tapatumą. Nors teisė vartoti mažumos kalbą yra laikoma tradicine tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teise, šią teisę sudaro atskiri elementai - tiksliau, atskiros kalbos vartojimo sritys. Viena iš tokių sričių - vietovardžių, gatvių pavadinimų ir kitų topografinių įrašų vartojimas. Nors kai kurios tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinės garantijos kyla iš tarptautinės žmogaus teisių teisės ir turi šioje srityje suformuotus principinius pagrindus (pavyzdžiui, teisė vartoti vardą ir pavardę mažumos kalba kyla iš bendrosios žmogaus teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), vietovardžių, gatvių pavadinimų ir kitų topografinių įrašų vartojimas mažumos kalba neturi suformuotų plačių kilmės pagrindų tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, t. y. vietovardžių, gatvių pavadinimų ir kitų topografinių įrašų vartojimas yra sietinas tiesiogiai su mažumų apsaugos sistema. Šia studija yra siekiama išnagrinėti vietovardžių, gatvių pavadinimų ir kitų topografinių įrašų vartojimo mažumos kalba standartus tarptautinėje teisėje bei įvertinti Lietuvos Respublikos praktiką šiuo klausimu. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Tautinių mažumų kalbos; Žmogaus teisės; National minorities languages; Human rights.
