Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose

LTŠiame skyriuje siekiama atskleisti miesto dydžio įtaką kalbinei įvairovei Lietuvos kontekste, atliekant lyginamąją kalbų ir lietuvių kalbos tarmių mokėjimo ir vartojimo skirtingo dydžio miestuose analizę. Keliamas klausimas, kaip miestų dydis per jų etninę aplinką ir kitus veiksnius lemia kalbų mokėjimą ir vartojimą. Šiuo tyrimo klausimu tęsiama miesto aplinkos įtakos jo kalbiniams ypatumams analizė, pradėta monografijos „Miestai ir miesteliai“ skyriumi apie kalbų mokėjimą ir vartojimą didžiuosiuose miestuose (Nevinskaitė 2010). Skyriuje analizuojami miestai pagal dydį suskirstyti į tris grupes. Skirstymas yra sąlyginis ir sukonstruotas analizės tikslais1: 1. Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. 2. Vidutiniai miestai: 2010 m. turėję per 25 tūkst. gyventojų, išskyrus didžiuosius miestus. Į šią kategoriją patenka Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Jonava, Utena, Kėdainiai, Telšiai. 3. Mažieji miestai: mažiau negu 25 tūkst. gyventojų. Taip pat buvo atliekama papildoma duomenų analizė, siekiant paaiškinti pastebėtas tendencijas ar jų išimtis. Vienas iš tokios analizės aspektų buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvos miestų įtaka mažųjų miestų kategorijai, sudarytai ir iš visiškai homogeniškų, „lietuviškų“ miestų, ir didesne etnine įvairove pasižyminčių Rytų ir Pietryčių Lietuvos mažųjų miestų. Kitas panašus aspektas – skirtumas tarp didžiausia etnine įvairove pasižyminčio Vilniaus, taip pat įvairialypės Klaipėdos ir homogeniškiausio Kauno, kuris buvo pastebėtas ankstesnėje didžiųjų miestų analizėje (Nevinskaitė 2010). Kadangi skyriaus tikslas yra nustatyti miesto dydžio įtaką, o ne išsamiai aprašyti visas galimas miestų kategorijas, atskirai tos papildomos kategorijos nebus analizuojamos, tik jų analize remiamasi interpretuojant nustatytas tendencijas. Didieji miestai buvo analizuojami anksčiau minėtame šaltinyje.Analizė atlikta naudojant reprezentatyvių Lietuvos miestų gyventojų apklausų, aprašytų monografijos įvade, duomenis. Nors tai yra didelės apimties duomenys, kai kuriais atvejais susidurta su mažų imčių problema. Ji išryškėjo analizuojant vidutinių miestų rusakalbius gyventojus – nors bendra vidutinių miestų imtis pakankama (539 respondentai), į imtį pateko tik 14 rusakalbių gyventojų (2,6 proc.). Tai atitinka Statistikos departamento pateikiamus statistinius duomenis (tuose miestuose iš tiesų yra mažai rusų, taigi ir rusakalbių gyventojų3), tačiau kelia problemų mokslinei analizei. Analizuojant duomenis bus nurodoma, kurie iš nustatytų skirtumų nėra statistiškai reikšmingi ir laikyti tik polinkiais, o ne visiškai patikimais įrodymais. Skyrių sudaro keturios dalys, kiekvienoje analizuojami duomenys apie skirtingų kalbų ar kalbos atmainų (tarmių) mokėjimą ir vartojimą skirtingo dydžio miestuose. Pirmoje įvadinėje dalyje pateikiami duomenys apie kitakalbių gyventojų skaičių ir jų gimtąsias kalbas, sociodemografinius analizuojamų miestų požymius. Antroje dalyje analizuojama, kaip gimtakalbių lietuvių ir gimtakalbių rusų grupės moka kitų svarbiausių etninių grupių kalbas ir kaip dažnai vartoja viena kitos kalbas įvairiose srityse. Trečia dalis skirta užsienio kalbų, ypač anglų kalbos, mokėjimo ir vartojimo įvairiose srityse analizei. Ketvirtoje dalyje analizuojami duomenys apie tarmių mokėjimą ir vartojimą bei tarmines nuostatas. [Iš straipsnio, p. 55-56]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Kalbos miestuose; Tarmės miestuose; Sociolingvistika; Multilingualism; Languages in cities; Dialects in cities; Sociolinguistics.

ENThe focus of this chapter is on the interrelationship between the size of an urban area and linguistic diversity in terms of knowledge and use of various languages and their dialects. The main research question is whether the size of an urban area affects the level of knowledge of languages and linguistic choices of its population. It is hypothesized that residents of larger cities know and use a broader range of languages. For the purposes of the study, all urban areas were subcategorized into three groups: the three big cities (Vilnius, Kaunas, and Klaipėda), nine middle-sized towns with population over 25,000 (except the three big cities), and smaller towns. The analysis largely confirmed our hypothesis that the size of an area is directly related to linguistic diversity: the range of languages known and used in an urban area parallels its size. The greatest linguistic diversity was found in the three cities whose residents indicated the highest levels of language knowledge, including the languages of ethnic minorities and other foreign languages. Middle-sized towns are most homogeneous in terms of ethnicity, which eventually means that Russian-speaking residents need to use Lithuanian here more often than in the large cities; as regards the knowledge of foreign languages, middle-sized towns occupy an intermediary position between large and small urban areas. Small towns are rather homogeneous, while their residents have the least knowledge of other languages, i.e. the languages of ethnic minorities and foreign tongues. A few cases deviating from the general trend can be accounted for by the specificity of certain urban areas. Therefore, a conclusion has been drawn that linguistic diversity does not only correlate with the size of the urban area, but also depends on the ethnic structure of the population, economic environment and other factors, usually, but not always, related with the size of the area.The use of dialects in urban areas differentiates big cities and smaller towns: while part of the population in the big cities has retained their native dialects, their use is restricted to communication in the family. In contrast, residents of small towns use dialects both in the private and public domains. Generally speaking, urban areas in Lithuania are not significantly different in terms of the use of dialects; the reason is the population structure as quite a number of urban residents are still newcomers from other places. [From the publication]

• Globalioji daugiakalbystės perspektyva: anglų kalbos vieta ir vaidmuo Lietuvos miestų erdvėje / Loreta Vaicekauskienė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 175-203.
• Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose miestuose: lyginamoji analizė / Laima Nevinskaitė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 269-277.
• Lietuvoje gyvenančių užsieniečių kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu: įžvalgos iš kokybinio tyrimo / Jogilė Teresa Ramonaitė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 43-60.
• Lietuvos gyventojų svetimųjų kalbų mokėjimas / Inga Hilbig. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 27-66, 285-287.
• Lietuvos gyventojų svetimųjų kalbų vartojimas, nuostatos, mokymasis / Inga Hilbig. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 71-117, 288-293.
• Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
• Mažieji miestai Lietuvos gyvenviečių tinkle / Regina Zemlevičienė. Geografijos metraštis 2009, 42(1-2), p. 88-94.
• "Vilniaus klausimas" bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas / Loreta Vaicekauskienė, Ramunė Čičirkaitė. Darbai ir dienos. 2011, t. 56, p. 57-76.