Dvasingumas ir sąmoningumas: apie budizmo meditacinių praktikų vaidmenį šiuolaikinėje Vakarų psichoterapijoje
LTStraipsnyje autorius siekia iš lyginamosios kultūrologijos perspektyvos pažvelgti į tam tikrus sąlyčio ir sąveikos taškus tarp tradicinės budistinės dėmesingumo ar budrumo praktikos bei šiuolaikinės Vakarų psichoterapijos. Remiantis budistiniais meditaciniais tekstais ir šiuolaikinių psichologų darbais keliamas esminis klausimas - kaip šiuolaikinė Vakarų psichoterapija, įvairiais savo pavidalais ir mokyklomis priartėja, o dažnai tiesiog atvirai perima, budistinės budrumo meditacijos praktikos elementus. Kodėl kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai iškelia taip vadinamų kontempliatyvių mokslų (contemplative sciences), tiriančių ne tik pakitusias sąmonės būsenas, bet ir tradicinių religinių sistemų meditatyvias praktikas, formavimo būtinybę? Su kuo gali būti siejama šiuolaikinė psichoterapinė dvasingumo samprata? Į šiuos klausimus siekiama atsakyti, pasitelkus komparaty vistinę metodologiją ir reikšmingiausių šia tema studijų kritinę analizę. Daroma išvada, jog budizmas ir Vakarų modernioji psichoterapija gali vaisingai papildyti vienas kitą, ypač praktiniu lygmeniu. Tačiau šiuo metu sparčiai vykstanti Vakarų psichologijos budifikacija yra neatskiriama nuo kito šio reiškinio polio - budizmo psichologizavimo. Būdravimo meditacija atveria kur kas platesnius sąmoningumo matmenis ir atskleidžia žmogiškos egzistencijos gelminį vientisumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Religijos psichologija; Budizmas; Psichoterapija; Dvasingumas; Sąmoningumas; Psychology of religion; Buddhism; Psychotherapy; Spirituality; Mindfulness.
ENThe present paper is dedicated to disclosing the relationships between spirituality and one essential feature of consciousness, which is called mindfulness, or awareness. The author is trying to explore the understanding and functions of mindfulness in the Buddhist tradition as well as its applications to contemporary medical practices and psychotherapy. The methodology of this paper is based on a comparative approach and critical analysis of the most significant academic studies in the field. How are the elements of mindfulness meditation practice used in various psychotherapic schools: humanistic, existential, transpersonal, Gestalt therapy, and others? What lessons are there for medical practices and psychotherapy? What does this new academic notion of "contemplative sciences" imply? The author draws the conclusion that it is with the practices of awareness and mind training that Buddhism provides the greatest specific tools for contemporary psychotherapy by demonstrating the relevance of the spiritual dimension to clinical theory and practice. Nowadays mindfulness techniques are being increasingly employed in Western psychotherapy to help alleviate a variety of mental (conative, attentional, cognitive, affective) imbalances and physical conditions. Thus the "contemplative sciences" is a new field of academic endeavor devoted to the critical study of contemplative states of experience. Also, we may speak of the Buddhization of Western psychology that is inseparable from another aspect, namely, the psychologization of Buddhism itself. [From the publication]
