Psichologinės estetikos virsmas meno psichologija

LTStraipsnis skirtas XIX a. pabaigoje Vokietijoje išryškėjusio psichologinės estetikos transformacijos į meno psichologiją proceso analizei. Jis tiesiogiai sietinas su reakcija į spekuliatyvius klasikinės vokiečių metafizinės estetikos ir meno filosofijos principus bei estetinės teorijos posūkiu į pozityvizmui būdingą eksperimento ir empirizmo sureikšminimą. Esminis dėmesys sutelktas žymiausių vokiečių psichologinės estetikos šalininkų Gustavo Theodoro Fechnerio, Theodora Lippso, Wilhelmo Wundto, Johanneso Volkelto koncepcijų kritinei analizei; aptariamos įsijautimo teorijos ištakos, pagrindiniai teoriniai principai, poveikis meno psichologijos, kaip savarankiškos disciplinos su savo tyrinėjimo objektu, struktūra, uždaviniais, pagrindinių kategorijų sistema, tapsmui. Analizuojamas geštaltpsichologijos kūrėjų Maxo Vertheimerio, Volfgango Kohlerio, Kurto Koffka’os ir jų mokinio Rudolfo Arnheimo įnašas į meno psichologijos teorinių ir metodologinių principų sklaidą. Teksto pabaigoje aptariamas meno psichologijos objektas, pagrindiniai probleminiai laukai bei sunkumai, su kuriais susiduria šio mokslo dabartinė raida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vokiečių psichologinė estetika; Meno psichologija; Įsijautimas; Gustavas Theodoras Fechneris; Theodoras Lippsas; Wilhelmas Wundtas; Johanessas Volkeltas; Rudolfas Arnheimas; Intuicija; Vaizduotė; Suvokimas; Emocinis išgyvenimas; German psychological aesthetics; Art psychology; Empathy; Gustav Theodor Fechner; Theodor Lipps; Wilhelm Wundt; Johannes Volkelt; Rudolf Arnheim; Intuition; Imagination; Comprehension; Emotional experience.

ENThe article aims to analyse the process of transformation of psychological aesthetics into art psychology, which became prominent in Germany at the end of the 19th century. It was directly related to the reactions, displayed in response to the speculative principles of German classical metaphysical aesthetics and art philosophy; it was also related to the processes of the aesthetic theory stepping onto the path of positivism, in favour of experiment and empiricism. The major focus of the author of the present article is on the critical analysis of the conceptions of the most prominent adherents to German psychological aesthetics - Gustav Theodor Fechner, Theodor Lipps, Wilhelm Wundt, and Johannes Volkelt. The article also discusses the origins of the theory of empathy, analyses its main theoretical principles, and highlights its impact on the development of art psychology as an individual discipline, with its object of research, structure, objectives and a system of categories. The paper analyses the contribution of the initiators of Gestalt psychology - Max Vertheimer, Volfgang Köhler, Kurto Koffka and his disciple Rudolf Arnheim - to the spread of the theoretical and methodological principles of art psychology. Finally, the article offers the conceptual understanding of the object of art psychology, and discusses the major problems and difficulties it faces at its present-day stage of development. [From the publication]