Kalbos didžiuosiuose Lietuvos miestuose: šiandiena ir perspektyvos

LTTrijų didžiausių Lietuvos miestų kalbinė padėtis vienoje didelėje studijoje analizuojama pirmą kartą. Tad nenuostabu, kad tyrėjams kilo labai įvairių klausimų, kad buvo stengtasi įžvelgti daugelį su kalba susijusių dimensijų. Išvadose pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį į tai, kas aktualiausiai pastaruoju metu susiję su kalbų politikos uždaviniais, kas svarbu kaip toliau tyrinėtini aspektai, leisiantys lyginti tiek didžiųjų miestų kalbinę situaciją su kitais Lietuvos ir užsienio šalių regionais, tiek su pačių šių didmiesčių tolesne kalbine raida. Koks Lietuvos didžiųjų miestų kalbinis vaizdas dvidešimt pirmojo amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje? Kaip jis pakitęs per dvidešimt nepriklausomybės metų? Ar mūsų didieji miestai kalbiškai panašūs į kaimyninių šalių miestus? Ar miestuose ryškėjančios naujos kalbinės tendencijos artina mus prie Vakarų šalių - Europos Sąjungos didžiųjų miestų? Kaip miestų kalbinė padėtis susijusi su kalbų politika ir kalbų planavimu? Ar dabartinė kalbinė situacija keičia mūsų geopolitinę orientaciją? Kaip mes visa tai vertiname? Ar su kalba susijusi miestiečių tapatybė ir kaip? Išvadose pabrėžiama, į kuriuos iš šių klausimų ir kaip atsakė mūsų tyrimas, kokių naujų klausinių jis iškėlė. [Iš teksto, p. 279]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Kalbos miestuose; Tarmės miestuose; Sociolingvistika; Multilingualism; Languages in cities; Dialects in cities; Sociolinguistics.

ENThe study shows that all three cities under investigation, regardless of their different ethnic composition and historical development, are multilingual and that multilingualism in Lithuanian cities is the norm rather than the exception. Nearly all of the inhabitants of the three cities are competent in two or more languages and use them in various spheres. The ratio of those who know just one language is 0.6%. City inhabitants use more than one language in both the public and private spheres - in professional fields, services, education, community life and with neighbours and family. As reported by primary school pupils, as many as 37 languages are used as home languages in the cities of Lithuania. This figure may not seem so impressive if we compare it with the number of home languages in Western European cities, where it varies between 50 and 90. However, with increasing mobility and globalisation the situation is likely to change in Lithuania too, therefore language policy and planning guidelines must cover not only issues concerning the protection of the state language but also issues related to other languages and linguistic varieties, such as language status, language education, multilingualism, linguistic awareness and tolerance and so on. These issues may present a real challenge for Lithuanian language policy, which is largely oriented towards a monolingual rather than multilingual society. [From the publication]

• Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje : švietimo sektoriaus pasirinkimas / Tadas Leončikas. Etniškumo studijos. 2007, Nr. 1, p. 5-206.
• Emerging language and education policies in Lithuania / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Language policy. 2003, Vol. 2, no. 1, p. 27-45.
• Kalba, tautinis tapatumas ir lygios galimybės švietime: mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis bendruomenių požiūriai / Kristina Šliavaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, Nr.10 (2), p. 31-58.
• Keli lietuvių miestų gyventojų kalbinės tapatybės bruožai / Loreta Vilkienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 155-174.
• Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2003. 285 p.
• Lietuvos etninių grupių adaptacijos kontekstas ir eiga : tyrimo modelis / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Vilnius : Eugrimas, 2000. 45 p.
• Perspectives on language attitudes and use in Lithuania’s multilingual setting / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 425-441.
• Regioniniai kalbų vartojimo Lietuvos miestuose ypatumai / Dovilė Krupickaitė, Viktorija Baranauskienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 23-53.
• Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje / Nerijus Maliukevičius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 195 p.
• Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuostatos / Simona Vyniautaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 76-204.
• Tarp Rytų ir Vakarų: Lietuvos visuomenės geokultūrinės nuostatos / Ainė Ramonaitė, Nerijus Maliukevičius, Mindaugas Degutis. Vilnius : Versus aureus, 2007. 207 p.
• Teaching Lithuanian as a second/foreign language : current practicies / Meilutė Ramonienė. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2006, t. 2, p. 219-230.
• The Language situation in Lithuania / Gabrielle Hogan-Brun and Meilutė Ramonienė. Journal of Baltic studies. 2005, vol. 36, no. 3, p. 345-370.
• Vilniaus gyventojų kalbinis elgesys / Meilutė Ramonienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2009, 4, p. 71-81.