Šiaurės panevėžiškių tarminės nuostatos: sociolingvistinis tyrimas

LTStraipsnyje analizuojama medžiaga, surinkta vykdant mokslinį projektą "Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida", kurį parengė Lietuvių kalbos institutas. Remiantis šiaurės panevėžiškių tarmės esančiu punktų - Dervelių, Klovainių, Kapčiūnų, Pakruojo kaimo, Panevėžio, Medikonių, Lygumų, Sosdvario, Norvaišių, Šeduvos - sociologinės anketos duomenimis, analizuojama šio krašto žmonių kalbinė savimonė. Atlikto tyrimo pagrindu daroma išvada, kad šiaurės panevėžiškiai gerai diferencijuoja dvi kalbos atmainas - sakytinę ir rašytinę, kiekvienai jų priskirdami tik jai būdingas funkcijas ir veiklos sferas. Sakytinė kalba - tai bendravimo šeimoje, su artimaisiais ir su kaimynais kalba, tai - gimtojo krašto tarmė. Rašytinė kalba - tai literatūros, žiniasklaidos ir korespondencijos kalba, ne tokia spontaniška ir gyva, todėl jai geriausiai tinka sunormintas kalbos variantas - lietuvių bendrinė kalba. Tarmiškai kalbantis žmogus, tarmės vartotojas šiaurės panevėžiškių tarmės atstovų yra vertinamas kaip socialiai patrauklus, gerbiantis gimtąją tarmę, patriotiškai nusiteikęs žmogus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiaurės panevėžiškių tarmė; Sociolingvistinis tyrimas; Lingvistinės nuostatos; North Panevėžys dialect; Sociolinguistics; Linguistic self-awareness.

EN"Lithuanian Contemporary Research into Geolinguistics: Point Network Optimization and Interactive Dissemination of Dialect Information" is a research project implemented by the Institute of Lithuanian Lauguage. Dialectologists of Šiauliai University are the project participants. Based on the data obtained from a sociological questionnaine survey research conducted in the points of the North Panevėžys Dialect (Derveliai, Klovainiai,Kapčiūnai, Pakruojis, Panevėžys, Medikoniai, Lygumai, Sosdvaris, Norvaišiai, Šeduva), the article analyses the linguistic self-awareness of local population. Based on the survey research, it has been concluded that the population of the North Panevėžys Dialect cau point out exactly the differences between the two varieties of the language, spoken and written, assigning the functions and activity scopes typical of each one of them. The spoken language is a language used to cammunicate with family, relatives, and neighbours; it is the native dialect. The written language is a language used in literature, print media, and correspondence; since it is not as spontaneous and lively li, the standardized version, the standard Lithuanian language, is the best option. An individual who speaks / uses a dialect is seen as socially engaging, respecting the native dialect and patriotically-minded person by the representatives of the North Panevėžys Dialect. [From the publication]