Fonetikos išlyginimas vykstant kodų kaitai

LTŠiame straipsnyje tiriamos paribio arealuose (Baltarusijoje, Varanãvo r. (br. Вороново)) vartojamų kalbų pagrindiniai fonetikos reiškiniai ir jų sąveika. Analizuojamas dominuojančių vietinių kalbų atmainų – baltarusių, lenkų ir pasyviai vartojamos lietuvių – fonetikos supanašėjimas, nustatomi šio proceso dėsningumai. Nagrinėjamos natūralaus bendravimo situacijos vykstant kodų kaitai: kai kalbėtojai gerai moka ir vienu metu vartoja kelias kalbas, aktyviai kaitaliodami jas pokalbiuose. Siekiama atskleisti, kokią įtaką šių kalbų fonetikai turi kalbų konkuravimas. Tyrimas grindžiamas kalbų sąveikos tyrėjo, slavisto Valerijaus Čekmono teorija: iš vienos kalbos į kitą pereinama vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, kurias galima aprašyti algoritmais. Taikant šį algoritmų metodą atskleidžiami fonetiniai dėsningumai ir įrodomas labai svarbus dabar jau pasyviai vartojamos lietuvių kalbos vaidmuo bei įtaka dabartinių slavų kalbų artikuliacijai. Tyrimas parodė, kad arealuose funkcionuojančių kalbų atmainų fonetikos reiškinių supanašėjimo priežastys daugiausia yra sociolingvistinės. Palyginus lenkų ir baltarusių šnektų fonetines ypatybes, paaiškėjo, jog abi šnektos turi iš esmės bendrą fonetiką. Lietuvių šnektoje vartojamus minkštuosius priebalsius informantai taip pat taria ir kalbėdami vietinėmis slavų šnektomis. Užfiksuota baltarusių ir lenkų šnektoms nebūdingų atvejų, kuomet intensyviai painiojami priebalsiai, tikėtina, kad tai – vienas iš lietuvių substrato požymių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos paribio arealai; Vietinė lenkų šnekta; Baltarusių šnekta „poprostu“; Kodų kaita; Fonetikos išlyginimas; Kalbų sąveika; Lithuanian borderland areas; Local Polish dialect; Belarusian dialect "poprostu"; Code-switching; Phonetic levelling; Interaction of languages.

ENThe present article addresses the principal phonetic phenomena of the languages used in borderland areas (Belarus, Voranava district (Вороново)) and their interaction. It analyses the phonetic convergence of the dominating local language varieties – Belarusian, Polish and passively used Lithuanian – and establishes the tendencies of this process. The situations of natural communication in the context of code-switching are analysed in the study: when the speakers are fluent and use several languages at the same time by actively switching between them in conversations. It is sought to reveal how the competition of languages affects the phonetics of these languages. The research is based on the theory proposed by Valerijus Čekmonas, the researcher of the interaction of languages and Slavicist: the speaker switches between languages according to certain rules which can be described by algorithms. Based on this method of algorithms, the study reveals the phonetic tendencies and proves a very important role and influence of the now passively used Lithuanian language on the articulation of contemporary Slavic languages. The research showed that the reasons of convergence of phonetic phenomena of the language varieties functioning in the borderland areas are mainly sociolinguistic. After comparing the phonetic peculiarities of local Polish and Belarusian dialects, it turned out that the phonetics of both dialects is essentially the same. The informants pronounce the soft consonants used in the local Lithuanian dialect in the same way as they are pronounced when speaking local Slavic dialects. The cases which are not typical of Belarusian and Polish dialects when consonants are intensively confused were recorded; it is likely a feature of the Lithuanian substratum. [From the publication]

• Adutiškio - Kamojų arealas : kalbinė tapatybė lietuvių ir baltarusių paribyje / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2011, t. 63 (3), p. 95-114.
• Ar kalbos likimą lemia kalbų sąveika? / Laima Grumadienė. Paribio tarmių ir kalbų problemos : tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pranešimai, Šiauliai, 2001 m. balandžio 27 d. / sudarė Janina Švambarytė. Šiauliai: K.J. Vasiliausko įmonė, 2001. P. 38-44.
• Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida : XVII a. antroji pusė - 1939 m. : istorinė-geografinė analizė / Petras Gaučas. Vilnius : Inforastras, 2004. 122 p.
• Izoliuotos šnektos gramatikos konservavimasis ir korozija / Nijolė Tuomienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 328-366.
• Kalbų paplitimas Rytų Lietuvoje / Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 108-114, 864-866, 965-967.
• Kodų kaita lietuvių tarmėse / Laima Grumadienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2006. P. 141-147.
• Lietuvių ir baltarusių kalbų fonetikos sąveika Rodūnios apylinkėse / Nijolė Tuomienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 40 (45), p. 48-60.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Pietų aukštaičių patarmės paribiai: dvibalsių tarties kaita Šalčininkų apylinkėse / Nijolė Tuomienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2022, t. 29, p. 51-67.
• Pietų aukštaičių patarmės paribiai: sintaksinių konstrukcijų kaita / Nijolė Tuomienė. Kalbotyra. 2019, t. 72, p. 87-106.
• Ramaškoniškių šnekos kodų kaita / Nijolė Tuomienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 161-172.
• Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas / Nijolė Tuomienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 228 p.
• Ramaškonių šnektos tekstai / Nijolė Tuomienė ; žemėlapius sudarė Edmundas Trumpa ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 329 p.