LTCiskodas (Rėzeknės raj., Latvija) buvo toliausiai į šiaurę nutolusi lietuvių sala Latvijoje (Latgaloje). Ciskodiškių lietuvių kalbą tyrinėjo K. Būga (lankė Ciskodą 1911 m. drauge su E. Volteriu) ir K. Garšva (lankė 1977 m. drauge su A. Breidaku). Tačiau iki šiol nesutariama dėl lietuvių atsiradimo laiko ir aplinkybių toje vietoje. 2012 m. Ciskode vyko Vytauto Didžiojo universiteto ir Rėzeknės aukštosios mokyklos ekspedicija, konstatavusi visišką lietuvių kalbos išnykimą Ciskode, užrašiusi gyventojų prisiminimus ir užfiksavusi nuo XIX a. pabaigos esančius gimimo, santuokų ir mirčių įrašus Ciskodo bažnyčios knygose. Straipsnyje aptariama vyraujanti legenda apie lietuvių kolonijos atsiradimų Ciskode, taip pat daromos prielaidos, kas lėmė kalbos išnykimą ir lietuvių asimiliaciją su latgaliečiais. Iš jų minėtinas lietuvių kalbos vartojimo ribotumas (nevartota viešumoje, net bažnyčioje, nors kunigo būta lietuvio), mišrios santuokos bei niekinga legendinė atsiradimo istorija, neskatinusi didžavimosi savo lietuviška kilme. Lietuviai dokumentuose skelbdavusi esą latviai. Vietinių latgaliečių požiūris į praeityje ten gyvenusius lietuvius yra pozityvus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ciskodas; Latvija (Latvia); Lietuviai Latvijoje; Kilmės legendos; Vardynas; Metrikų įrašai; Ciskādi; Latvia; Lithuanians in Latvia; Legends; Onomastic data; Records in Church books.
ENCiskādi (Rezekne district, Lalvia) was the mostie northern island of Lithuaniani speakers in Latvla (Latgale). The Lithuanian language in Ciskādi was studied K. Būga (he was visited Ciskādi in 1911 together with E. Volters) and K. Garšva (visited Ciskādi in 1977 together with A. Breidaks). But regarding the first research visit of Lithuanians to Ciskādi, the time and circumstances are not agreed upon. In 2012 an expedition to Ciskādi took place. It was made by Vytautas Magni University and Rezekne Higher Educations Institution, after a complete disappearance of the Lithuanian language in Ciskādi, recording poeple's memories as well as making a copy of the time birth, marriage and death records in Ciskādi's Church books since the 19th century. This author discusses the prevailing legend of the appearance of the Lithuanian communiti in Ciskādi, as well assumptions of what caused the loss of language and the assimilation of the Lithuanians with the Latgalians. The loss of the Lithuanian language is explained by the limitations of language usage (not being used in public sphere, even in the Church of Ciskādi, though there was a Lithuanian priest), mixed marriages, and the despicable legend of the ancestry, which did not encourage being proud of their Lithuanian origin. As can be seen in their documents, Lithuanians considered themselves to be Latvians. Local Latgalian's attitude towards Lithuanians who lived there is positive. [From the publication]