Religinių mažumų apsaugos režimas ir jo įgyvendinimas tarptautinėje teisėje

• MRU CRIS: knygos tekstas

LTTyrimai rodo, kad nuo 2010 m. 214 mln. žmonių, t. y. 3 proc. pasaulio gyventojų, migravo per tarptautines sienas. Nors patys skaičiai atrodo maži, tačiau jei migrantus laikytume vienos valstybės gyventojais, jie užimtų penktą pagal dydį apgyvendintą pasaulio valstybę tarp Indonezijos ir Brazilijos. Maždaug pusė šių emigrantų (t. y. 49 proc.) yra krikščionys iš Meksikos, Rusijos ir Ukrainos. Antroje vietoje būtų musulmonai (t. y. 27 proc.), tarp jų didžiausią dalį sudaro emigrantai iš Palestinos, Pakistano, Bangladešo ir Indijos. Žydų migrantai sudaro kur kas mažesnę grupę visų migrantų, tačiau lyginant su gyventojų skaičiumi jie migravo daugiau nei kitos grupės. Šiuo metu daugiausia migrantų gyvena Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Persijos įlankos arabų valstybėse. Tarptautinė rugsėjo 11-osios krizė stipriai paveikė visų pasaulio valstybių gyvenimą. Europos visuomenėse pasigirsta nuomonių dėl asmenų, kurie priklauso kitoms religijoms, imigracijos ribojimo bei eskaluojama mišrių (katalikų ir musulmonų) santuokų sudarymo problematika. Su asmenų, išpažįstančių kitą nei dauguma valstybės gyventojų religiją, teisių ribojimu ar net persekiojimu susiduriama ne tik Europos, bet ir kituose žemynuose. Tačiau religinių mažumų apsaugos klausimas nėra naujas tarptautinėje teisėje. Greičiau atvirkščiai, kadangi ankstyvosios tarptautinės sutartys tarp valstybių greta kitų nuostatų mini būtent religinių mažumų apsaugos poreikį. Toks aktualumas gajus ir šiandien ir yra pripažįstamas tiek tarptautinių politinių, tiek ir kvaziteisminių, tiek ir teisminių žmogaus teisių gynimo institucijų.Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos priimamos rezoliucijos, susijusios su religijos išraiškos laisve, tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų jurisprudencija, bei specialiojo pranešėjo veikla būtent ir pagrindžia poreikio apsaugoti asmenis, išpažįstančius kitą nei dauguma religiją, ir pabrėžia religijos išraiškos laisvės svarbą demokratinėse visuomenėse. Šiame tyrime nagrinėjamas istorinis tautinių mažumų apsaugos režimas ir šiuolaikinė religinių mažumų apsaugos problematika, susijusi tiek su tautinės (taip pat ir religinės) mažumos sąvokos apibrėžimu, tiek ir tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų vengimu išskirti religinių mažumų apibrėžimo elementus savo jurisprudencijoje. Straipsnyje ypatingas dėmesys yra skiriamas ir termino "pripažinimas" turiniui. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Religinės mažumos; Religinių mažumų apsaugos režimai; Tautinių mažumų padėties reglamentavimas; Religijos išraiškos laisvės; Religijos išraiškos pripažinimas; Religious minorities; Regimes for the protection of religious minorities; Regulation of the situation of national minorities; Religious expression freedom; Religious expression recognition.