Konstitucinės teisės šaltinių doktrinos raidos bruožai
LTPagrindinis teisės šaltinis – konstitucija, jos teisinė samprata lemia pačios konstitucinės teisės ir teisės šaltinių sampratą bei raidą. XX ir XXI amžių sandūroje Lietuvai atkūrus valstybingumą, priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, įvyko esminiai teisės raidos pokyčiai. Teisė, ypač konstitucinė, išsivadavo iš šūkių ir ideologinių dogmų įtakos, buvo grąžinti pirminiai jos tikslai įtvirtinti demokratinius valstybės institutus ir valdžių padalijimu grindžiamus jų veikimo pagrindus, saugoti žmogaus teises, garantuoti valstybingumo išsaugojimą. Nagrinėjant teisės šaltinių raidą matyti, kad ją lemia Europos valstybių teisės suartėjimas dėl didėjančios tarptautinių ir viršvalstybinių teisės instrumentų įtakos, ypač ryškios žmogaus teisių srityje. Kontinentinės ir bendrosios teisės sistemų konstitucinės tradicijos šiuo metu patiria konvergencinius pokyčius ir tai ypač akivaizdžiai rodo teisės šaltinių raida. Kontinentinės teisės sistemose vis didesnis vaidmuo tenka precedentui, o bendrosios teisės tradicijos teisės sistemose – statutinei teisei. Teisės sistemų suartėjimo pokyčius patyrė ir Lietuvos teisė. Lietuvos teisės ir ypač konstitucinės teisės šaltinių raidai didžiausią įtaką darė ir tebedaro konstitucinės kontrolės instituto įsteigimas, oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtra, kartu ir naujos konstitucinės teisės sampratos formavimasis. [Iš straipsnio, p. 405]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Teisė; Konstitucinės teisės šaltiniai; Constitution of the Republic of Lithuania; Law; Sources of Constitutional Law.
