Romėnų teisės moksliniai tyrimai prieškario Lietuvos universitete
LTIdėją atkurti carinės Rusijos uždarytą Vilniaus universitetą ir veiksiantį jame teisės fakultetą su Rymo teisės katedra įgyvendinti sutrukdė „agresyvių kaimynų nulemta greita sostinės netektis“. Tačiau ši idėja, kuria nebuvo suabejota dar 1918 m., buvo realizuota Kaune 1920 m. įsteigtame Aukštųjų kursų Teisių skyriuje. Deja, pirmieji romėnų teisės dėstytojai ne tik nebuvo šios disciplinos specialistai, bet ir buvo ne lietuvių tautybės asmenys, kurie dėl daugelio priežasčių (lietuviškos teisinės terminijos stokos, lietuvių bendrinės kalbos nemokėjimo ar silpno mokėjimo) svaresnio įnašo į šio dalyko dėstymą ir, tuo labiau, romėnų teisės istorijos ir dogmos mokslinius tyrimus nepadarė. Tačiau negalima nepaminėti, nors ir kuklaus, prof. E. Balogh’o, D. Geco, M. Finkelšteino, V. Fridšteino, P. Stravinsko, V. Stankevičiaus, rašiusių romėnų privatinės ir viešosios teisės bei galiojusios Lietuvoje rusų teisės pasiremiant romėnų teise klausimais, indėlio, taip pat H. Gummerus’o į lietuvių kalbą išverstų (vertė pris. adv. pad. Petras Juknevičius) paskaitų. [Iš straipsnio, p. 256]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Teisė; Konstitucinės teisės šaltiniai; Istoriniai aspektai; Constitution of the Republic of Lithuania; Law; Sources of Constitutional Law; Historical aspects.
