Kompleksinė miškų, laukinės gyvūnijos ir augalijos teisinė apsauga Lietuvos Statutuose
LTŽvelgiant ekologo akimis, miškas yra vientisa sudėtinga ekosistema, apimanti ne tik medžius, bet visą laukinę augaliją ir gyvūniją, dirvą, smulkius vandens telkinius ir net specifinį mikroklimatą, reikalaujantį kompleksinės teisinės apsaugos. Ji vykdoma dviem kryptimis: pirma, kaip visų miško ekosistemos elementų apsauga (juk jie visi priklauso vienas nuo kito, antai daugelis plėšrių sparnuočių lizduojasi tik ant aukštų 100–200 metų amžiaus medžių, todėl siekiant išsaugoti pirmuosius, būtina saugoti antruosius); antra, kaip miško apsauga nuo įvairių (idealiu atveju – nuo visų) jam kenksmingų antropogeninių veiksnių (antai minėtus medžius būtina saugoti ne tik nuo iškirtimo, bet ir nuo pakirtimo, padegimo, patvindymo ir kt.). Kadangi miškų ekosistemos yra aplinkos dalis, tad pirmųjų apsauga suponuoja antrosios apsaugą, ir atvirkščiai. Iš pirmo žvilgsnio dabartinė miškų ekosistemų teisinė apsauga atrodo suskaidyta – Lietuvos Respublikoje greta Miškų įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo šios funkcijos vykdymą reglamentuoja Laukinės augalijos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Medžioklės įstatymas, Mėgėjiškos žūklės įstatymas, Vandens įstatymas, Saugomų gyvūnų, augalų grybų rūšių ir bendrijų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kt. Tačiau atsižvelgiant į miško ekosistemos elementų gausą ir jų sąsajų sudėtingumą, miško išteklių naudojimo ir saugojimo būdų ir kenksmingų antropogeninių veiksnių gausą, toks diferencijuotas teisinis reguliavimas yra natūralus ir pagrįstas, o atitinkamų norminių teisės aktų, sutarčių, precedentų, papročių visuma skirta užtikrinti kompleksinę teisinę apsaugą. [Iš straipsnio, p. 162]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Statutai; Teisė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Istoriniai aspektai; Lithuanian Statutes; Law; Sources of Constitutional Law; Historical aspects.
