Kanto etikos pėdsakai R. M. Hare‘o perspektyvizme

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kanto etikos pėdsakai R. M. Hare‘o perspektyvizme
Alternative Title:
Traces of kantian ethics in the prescriptivism of R. M. Hare
In the Journal:
Problemos. 2004, t. 66, p. 115-125
Summary / Abstract:

LTI. Kantas yra vienas pirmųjų etikų, atskyrusių faktą nuo vertybės. D. Hume‘as iš tiesų savo etinius tyrinėjimus grindė psichologiniais pagrindais. Tačiau kartą suabejojęs nekritiško perėjimo nuo fakto prie vertybės etikoje galimybe, Hume‘as tapo visos britų metaetikos (G. Moore‘as, B. Prichardas, D. Rossas, A. Ayeris, M. Hare‘as) teoriniu pirmtaku. Ar britų metaetikai vis dėlto pastebėjo ir Kanto argumentus? Straipsnyje svarstomas vieno žymiausių XX amžiaus britų metaetikų Richardo M. Hare‘o sugrįžimas prie Kanto būtent iš ilgos diskusijos apie fakto ir vertybių nebendramatifkumą ir „posūkio į kalbą“ perspektyvos. Kodėl būtent kantifkasis preskriptyvizmas leidžia Hare'ui paneigti emotyvizmą kaip propagandą? Kaip Hare‘as įveikia takoskyrą tarp fakto ir vertinimo? Kuo skiriasi „geras nuodytojas“ nuo „gero žmogaus“? Ar akrasia, kaip valios silpnumo problema, paneigia, ar pagrindžia Hare‘o preskriptyvizmą? Kodėl su Hare‘u nesutinka jo kritikai Warnockas ir Maclntyre‘as?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perspektyvizmas; Richard Hare; Faktas ir vertybė; Kantas ir metaetika; Akrasia; Prescriptivism; Hare; Fact and norm; Kant; Acrasia.

ENMost open to Kant of all metaethishians is Richard Hare, who, in contrast to intuitivists, is not denying his theoretical debt to him. It is Hare who notices the parallel between Hume's remark about the possibility to see no distinction between fact and norm in moral discourse and the Kantian distinction between heteronomy and autonomy. Hume according his interpretation with this insight comes very close to Kant. On the other side, Hare thinks that every moral judgement is prescription. It is imperative. And the idea to ground moral thinking with imperativeness in Hare's moral philosophy reaches from Kant as well. Besides, what is the most Kantian peculiarity of Hare's moral philosophy – is the basement of moral thinking on the principle of universalibility. Universality is the criterion which allows him to make a distinction between moral prescriptions from other types of prescriptions. On the other hand, acknowledging very great debt to Kant, Hare tries to avoid the Kantian exegesis. He does not see moral principles as existing antecedently.In his moral philosophy Hare is trying to unite some aspects of Aristotle's, some aspects of Kant's ethics. He does not oppose them each other. On the other hand, Hare distances himself from Kant trying to find the way of smoothing the opposition between fact and norm. But nevertheless, in opposition to all previous kinds of metaethics, Hare's moral philosophy is based on the same grounds as Kantian ethics was: he reasons in rationalistic perspective stemming from Kant and believes that logic is able – has power – to prevent this reasoning man from moral mistakes. [From the publication]

DOI:
10.15388/Problemos.2004.66.6638
ISSN:
1392-1126; 2424-6158
Related Publications:
Akrasija ir subjektas egonomikoje / Zenonas Norkus. Problemos. 2000, t. 58, p. 55-79.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85224
Updated:
2025-02-25 11:35:57
Metrics:
Views: 17
Export: