Laisvamanių kapinės: (ne)tolerancijos išbandymas XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojamos XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvoje įkurtos ir funkcionavusios laisvamanių kapinės. Pristatoma Laisvamanių etinės kultūros draugija, kuri ir buvo laisvamanių kapinių iniciatorė. Išryškinama, kad vienas pagrindinių šios bendruomenės idėjų sklaidos būdų buvo poreikis turėti laisvamanių kapines. Remiantis šaltiniuose išlikusia informacija, aptariamas tokių kapinių steigimo kontekstas, priežastys ir aplinkybės. Nagrinėjamas laisvamanių kapinių funkcionavimas bei visuomenės reakcijos į jas. Straipsnyje išryškinamos asmenybės, labiausiai prisidėjusios prie laisvųjų kapinių steigimo Lietuvoje. Tyrimas atskleidžia, kad laisvamanių bendruomenės iniciatyva per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius įvairiose Lietuvos vietose buvo įsteigta keliolika laisvamanių kapinių. Tokio pobūdžio kapinių įkūrimui įprastai priešindavosi tiek vietos valdžia, tiek katalikiškoji bendruomenė. Ne mažiau problemų kildavo ir jau įsteigus kapines – laidojimo procesijų trukdžiai, kapinių niokojimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kapinės; Laisvamaniai; Laisvamanių etinės kultūros draugija; Laisvamanybė; Tarpukaris; Cemetery; Free-thinker Ethical Culture Society; Freethinker; Freethinkers; Freethinking; Interwar period.

ENThis article analyzes freethinker cemeteries established at the initiative of the Freethinker Ethical Culture Society in Lithuania in the 1920s and 1930s. The object of the article is the phenomenon of freethinker cemeteries in Lithuania during the 3–4th decades of the 20th century: the circumstances and problems of their establishment and functioning. The article on the Lithuanian Freethinker Cemetery is considered to be new and significant – it is the first study revealing the phenomenon of the Lithuanian Freethinker Cemetery. The study made extensive use of hitherto unpublished archival material. The article analyzes freethinker cemeteries established at the initiative of the Freethinker Ethical Culture Society in Lithuania in the 1920s and 1930s. The object of the article is the phenomenon of freethinker cemeteries in Lithuania during the 3–4th decades of the 20th century: the circumstances and problems of their establishment and functioning. The article on the Lithuanian Freethinker Cemetery is considered to be new and significant – it is the first study revealing the phenomenon of the Lithuanian Freethinker Cemetery. The study made extensive use of hitherto unpublished archival material. By the time of the first Soviet occupation, a dozen freethinker cemeteries had been established in Lithuania, mainly in the Samogitian and Northern Lithuanian regions, where the most active freethinker communities had formed. Not all available cemeteries provide sufficient information in surviving sources. In some cases, the information is only fragmentary, demonstrating the need for a cemetery, but does not reveal whether specific freethinker cemeteries were actually set up and operated or simply used as a separate area of the Catholic cemetery. [From the publication]

• Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas / Julius Būtėnas. Vilnius : Žara, 2004. 283 p.
• Society without a civil registry (1918-1940) : outcomes and consequences / Regina Laukaitytė. Lithuanian historical studies. 2014, vol. 18, p. 105-122.