LTNaujajame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti keli atvejai (BPK 186 str. 3 d. ir 280 str. 1 d.), kai į nepilnamečio liudytojo apklausą gali būti kviečiamas psichologas. Psichologo veiksmų baudžiamajame procese apklausiant nepilnametį liudytoją paskirtis – „padėti apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą“. Moksliniai tyrimai rodo, jog išsiaiškinti faktus apklausiant nepilnamečius yra gana sudėtinga, nes nustatyta nemažai atvejų, kai net ir nuoširdžiai norintys bendradarbiauti liudytojai pateikia nepatikimus parodymus. Lietuvoje nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimo mokslinių tyrimų beveik nėra atlikta. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su užsienio šalyse sukurtais ir baudžiamajame procese plačiai taikomais nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimo kriterijais, prie kurių priskiriamas liudytojų parodymų loginis nuoseklumas – loginė struktūra, pasakojimo spontaniškumas, detalių gausa, konteksto įsiminimas, pokalbių, neįprastų ir neesminių detalių atgaminimas, nesuprastų įvykio elementų teisingas apibūdinimas, savo psichinės būsenos apibūdinimas, kaltinamojo psichinės būsenos apibūdinimas, prisiminimo spragų pripažinimas, nusikaltimui būdingų detalių pasakojimas. Straipsnyje aptariamas užsienio mokslininkų indėlis analizuojant nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimą. [Iš leidinio]
ENThe new Criminal Procedure Code of Lithuania provides for several instances (Article 186, Paragraph 3 and Article 280, Paragraph 1 of the CPC) when a psychologist could be invited to an interview of an underage witness. The purpose of involving a psychologist in criminal proceedings is ‘to help interview a minor, irrespective or his or her social and psychological maturity’. Scientific research shows that it is difficult to clarify facts while interviewing minors and that there are many instances when minors who are sincerely willing to cooperate but fail to provide reliable evidence. There are almost no surveys assessing statements made by underage witnesses. The purpose of the article is to present the criteria set for statements made by underage witnesses in criminal proceedings and widely applied in foreign countries. They include the criterion of logical consistency in witness’ statements: the logical structure, the spontaneity of the story, abundance of details, remembering the context, recollection of talk, unordinary and unsubstantial details, correct description of some unfamiliar elements of the event, correct description of their own psychological state of mind and that of the defendant, acknowledgement of gaps in recalling the event, description of details characteristic of the crime. The article describes the contribution made by foreign scientists in analysing the assessment of underage witness statements.