Proginės Vaižganto kalbos
LTPublicistas nekuria ypatingos, tik šiai raštijos sričiai tinkančios kalbos, bet naudojasi jau sukurtu žodžių arsenalu. Jo, kaip ir rašančiojo beletristinius kūrinius, kalbą lemia įprastinė šnekamosios kalbos leksika, jos fonetinės, semantinės, gramatinės formos. Tačiau būdama daugiafunkcė, publicistikos kalba įgyja mokslinės ir grožinės kalbos bruožų. Kaip ir kitų rūšių kūrinius, savo publicistinius darbus, pradedant pačiais pirmaisiais "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje", Vaižgantas rašė bendrine lietuvių kalba. Nuo jos normų jis neišvengė, o dažnai nevengė nukrypimų - vartojo archajiškas ir tarmiškas formas, skolinius, naujadarus, dialektizmus, neįprastą žodžių tvarką. Tačiau tokie nukrypimai ir netaisyklingumai nėra jo kalbos vaizdą darkantys svetimkūniai. Vaižganto kalba, nors ir patyrusi kalbininkų kritikos, suvokiama kaip fenomenas - nepralenktas ir sunkiai pralenkiamas, kaip ir jo tekstų stilius. Jo publicistika parašyta dvejopu stiliumi: ar mažiau supublicistintu ir paekspresyvintu moksliniu bei pabeletristintu suekpresyvintu publicistiniu. Katrą jų būtų galima laikyti vyraujančiu, griežčiau nelengva pasakyti. Žiūrint į tekstų kiekį, pirmenybę, matyt, reikėtų atiduoti pirmajam, bet imant jų visumos vaizdinį ir emocinį totalumą, lemiamas vaidmuo vis dėlto tenka pirmajam. [...]. [Iš straipsnio, p. 47]Reikšminiai žodžiai: Publicistika; Proginės kalbos; Stilius; Stilistika; Sakiniai; Žodžiai; Metaforos; Retorika; Vaižgantas; Publicist texts; Occasional speeches; Style; Stylistics; Sentences; Words; Metaphor; Rhetoric; Vaižgantas.
ENThis article reviews some occasional speeches, mostly written (or delivered) by Vaižgantas in 1930 at the time he lived in Kaunas. The speeches were published in the "Lietuvos aidas" semiofficial newspaper. The article points up prevailing tendencies and generalities of the speeches and groups them into two comparative types: holiday speeches to commemorate an honorable person or to open a town or state important object, and epitaphic (sermon) speeches. Majority of Vaižgantas' occasional speeches are related to Vytautas Magnus 500th birthday anniversary. Their distinguishing features are: the width of mind, absorption into the personality and his jobs, the emphasis on the person's devotion to his nation and the state. To reveal his mind Vaižgantas uses a rich means of expressive and rhetorical style - starting with a vivid word, a metaphor, phraseological unit, and ending with a rhythmical sentence and the speech rhythmical text in total. A characteristic feature of his speech style is determined by lively native vocabulary, an intonation based material and metaphoric simultaneously intellectual speech. The style is also determined by prominent views and pictorial components, a sentence expression and rhetoric. [From the publication]
- Lietuvių literatūros istorija: XIII-XVIII amžius / Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 520 p.
- Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
- Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje / Irena Buckley. Vilnius : Versus aureus, 2006. 272 p.
