Teologinių raštų vietininkas

LTTemos aktualumas. Seniau lietuvių kalba, ypač senieji raštai, yra turėjusi keturis vietininkus: vidaus esamąjį (tarptautinis vardas inesyvas); vidaus einamąjį (tarptautinis vardas iliatyvas); pašalio esamąjį (tarptautinis vardas adesyvas); pašalio einamąjį (tarptautinis vardas aliatyvas) [7: 205]. Bendrinės kalbos norma yra vidaus esamasis vietininkas (inesyvas) [10: 198; 11: 8]. Esama padėtis. Taisyklingai vartojami vietininkai paprastai turi tik dvi normines reikšmes: vietos (danguje, žemėje; šie vietos reikšmės vietininkai yra dažniausi, todėl ir linksnio pavadinimas nuo žodžio vieta) ir kelių laiką reiškiančių daiktavardžių vietininkas (kelionėje, amžinybėje). Tačiau teologinių raštų, taip pat bažnyčiai ir bažnyčioje tarnaujančių asmenų tiek rašto, tiek sakytinėje kalboje aptinkamas (ir girdimas) vietininkas, kuris visai nebūdingas bendrinei kalbai. Tyrimo tikslas - konkrečiau apibrėžti teologinių raštų sintaksinių konstrukcijų skolinimosi šaltinį; pateikti labiausiai nebūdingų bendrinei kalbai teologinių raštų būdo vietininko vartojimo pavyzdžių. Medžiaga straipsniui imta iš lenkiškų ir lietuviškų įvairių metų liturginių maldynų ir populiarių teologinių leidinių bei šnekamosios kalbos. Sąmoningai stengtasi surinkti pavyzdžių, kurie atspindėtų esamą padėtį - 2010 metų teologinių leidinių ir sakytinę kalbą. [Iš straipsnio, p. 27-28]Reikšminiai žodžiai: Teologiniai raštai; Teologiniai tekstai; Linksniai; Vietininkas; Sintaksė; Konstrukcijos; Vertimai; Tyrimai; Theological writings; Theological texts; Cases; Locative; Syntax; Constructions; Translations; Research.

ENThough locative is a norm in a standard language usage, inesive, a form of locative, encountered in theological scripts and clerical lingo is uncommon in daily usage. The article overviews and gives parallels to the Polish analogues of samples of locative in theological texts which does not appear in standard daily usage. The comparison of texts shows that syntactical constructions with locative, typically not found in a standard Lithuanian are verbatim translations from Polish and appear in theological writings and in clerical oral communication. [From the publication]