Filosofinės poetikos paradigma

LTAr poetikai terūpi literatūros, t. y. kalbos, figūros? Net jeigu ji tesidomi poetinės kūrybos išraiškos priemonėmis, kyla klausimai: kokios priemonės suprantamos kaip poetinės? kodėl jos (tebe )laikomos meninėmis? kaip jos atsirado? Taigi poetika vargiai atskiriama nuo supratimo ir estetikos teorijų. Kadangi ji nagrinėja kalbos figūras, čia pat galima klausti: kas yra kalba supratimui? ar menas reiškiasi kalba? kas kalba – žmogui? kaip kalba išreiškia tikrovę? Vadinasi, poetika susikerta ir su kalbos filosofija. Jeigu taip, šia linkme galima eiti dar toliau: ar žmogaus pasaulis – kalbinis; kaip prieinama užkalbinė tikrovė, jei ne kalba; ar reikia tikrovę paversti kalbine mūsų kreipiančiai į fenomenus sąmonei? Tai bendro poetikos ir fenomenologijos horizonto klausimai, nes poetikos kalbinis „objektas“ iškyla kaip problema: kas sieja nerealią išmonės plotmę su žmogaus pasauliu? ar poezijos ir meno apskritai išgyvenimas tėra fiktyvus, jokiais kanalais nesusisiekiantis su gyvenamu pasauliu? ar meninės tikrovės kūrimas nėra veikiamas žmogaus supančios aplinkos per jo pasaulėvaizdį? ar menas neišreiškia menininko žiūros į pasaulį ir save jame? Jeigu yra bendras kalbinės tikrovės ir žmogaus egzistencijos planas, tegu ir pasaulėvaizdžiu, iškyla naujas – poetikos ir egzistencijos filosofijos – horizontas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Filosofinė poetika; Metafora; Hermeneutika; Fenomenologija; Pasaulėvaizdis; Philosophical poetics; Metaphor; Hermeneutics; Phenomenology.

ENAuthor of the article asks: what is philosophical poetics; what branches of philosophy stands next to it; what are the paradigms of it? Philosophical poetics is understood here as a philosophical approach without being only the subsidiary mean to expose tbe philosophical ideas. The openness, the intentionality, the creativeness are the features of the philosophical poetics. As an integral philosophical view it can provide a model for hermeneutics or culture. On the other hand, philosophical poetics is investigated with the help of these philosophical branches, i. e. going the "long way". Philosophical poetics is based on the presumption that poetry and philosophy stand next to each other. The common foundation of the both is metaphor. The metaphor as a vehicle of poetical language has not only poetical but also the ethical and ontological aspects, that are his "seeing as", i. e. his extralinguistical level. So metaphor can be investigated as a paradigm of philosophical poetics. [From the publication]

• Gyvenamojo pasaulio kūrybinės ribos: Derrida, Heideggeris, Bachtinas / Tomas Kačerauskas. Logos (Vilnius). 2006, 47, p. 89-99.
• Tikrovė pasakojimo kultūroje / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 1, p. 2-7.