LTStraipsnyje aptariamos nepilnamečių nusikaltimų mažėjimo tendencijoms Klaipėdoje 1995-2019 metų laikotarpyje. Klaipėdos miestas pasirinktas kaip empirinė iliustracija, leidžianti ne tik sufokusuotai parodyti socialinį reiškinį, bet ir identifikuoti galimas platesnės interpretacijos ar priežastinio aiškinimo kryptis. Straipsnio autoriai jau yra pristatę sociologinę Klaipėdos miesto tapatybių rekonstrukciją 1990-2010 metų laikotarpyje*, todėl šiame straipsnyje jaunimo nusikalstamumo Klaipėdos mieste dinamika, naujai įvertinant statistines, sociologines ir ypač teisines prieigas, gali būti traktuojama kaip nepilnamečių nusikalstamumo fenomeno Klaipėdoje analizės tęstinumas. Įvertinant nepilnamečių nusikalstamumą socialinės problemos kontekste, autoriai teisinius pokyčius nepilnamečių justicijos srityje ir nepilnamečių justicijos programas vertina kaip galimas nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimo prielaidas. Tačiau straipsnio išvados ir diskusija, grindžiama 4 hipotetinėmis nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimo prielaidomis (nepilnamečių delinkvencijai įtakos turi asmens biologinis ir socialinis brendimo procesas; absoliučiai priešinga hipotezė - pasibaigus brendimo procesui nutrūksta ir delinkventinio elgesio apraiškos; nepilnamečių nusikalstamumo sąsajos su socialiai silpnomis šeimomis; grįžimas prie K. Mannheimo idėjos apie visuomenės elito ir jaunuomenės sandorį), provokuoja tyrimų jaunimo nusikalstamumo srityje tęstinumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nepilnamečių nusikalstamumas; Nusikalstamumo dinamika; Nepilnamečių justicijos reformos; Nepilnamečių justicijos programos; Juvenile delinquency; Juvenile crime; Dynamics of crime; Reforms in juvenile justice; Programmes in juvenile justice.
ENThe article discusses the declining juvenile crime rate in Klaipėda between 1995 and 2019. The city of Klaipėda was chosen as an empirical illustration allowing not only to focus on a social phenomenon but also to identify possible directions of wider interpretation and causal links. The authors have already presented a sociological reconstruction of the identities of Klaipėda between 1990 and 2010,* and therefore the dynamics of juvenile crime discussed in the light of new statistical, sociological and especially legal perspectives should be approached as a continuation of the analysis of juvenile crime in Klaipėda. Placing juvenile crime in the context of social problems, the authors see legal changes and programmes in juvenile justice as possible reasons for the declining juvenile crime rate. However, with the conclusions and discussion in the article being based on four hypothetical assumptions for the declining crime rate (delinquency is caused by the process of juvenile biological and social development; a completely opposite hypothesis: with the end of maturation, delinquent behaviour also ceases; links between delinquency and socially vulnerable families; a return to K. Mannheim’s idea of a contract between the elite of society and youth) provoke a continuation of research in the field of youth crime. [From the publication]