Lūžio žmogaus problema Vytauto Martinkaus romane Simonija: literatūros etikos aspektas

LTStraipsnyje, pasitelkus literatūros etikos teoriją, analizuojamas lūžio žmogaus paveikslas Vytauto Martinkaus romane Simonija. Romanas atitinka lūžio literatūros bruožus, išskiriamus Violetos Katinienės disertacijoje: teminiame lygmenyje akcentuojamas istorinis (politinis) lūžis ir jo suponuoti vidiniai konfliktai; mintimis, sapnais, prisiminimais persikeliama į totalitarizmo laikotarpį; iškeliamas kontrastas tarp „homo sovieticus“ ir laisvo pasaulio asmenų. Etinių romano konfliktų analizė atskleidžia, kad rašymo situacija pateikiama kaip būdas reflektuoti, įprasminti ir permąstyti tarybmečio patirtis; dehumanizuojanti, skaudi sovietmečio patirtis lūžio žmogaus neapleidžia net laisvės laikotarpiu ir verčia gręžtis atgal į praeitį – fizinis buvimas atkurtos nepriklausomybės pasaulyje neišlaisvina nuo vidinės stagnacijos. Šią, atrodo, esminę lūžio žmogaus būseną apibendrina ir taikliai įvardija Vytauto Martinkaus vartojama „snoumenizmo“ sąvoka. Analizuojant šį romaną, kuriame lūžio žmogaus refleksija yra viena svarbiausių temų, ryškėja, kad literatūros etikos teorija yra itin parankus instrumentas bandant kalbėti apie tokio pobūdžio ir tematikos tekstus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lūžio literatūra; Literatūros etika; Sovietmečio refleksija; Turning-point literature; Literary ethics; Reflection of Soviet period.

ENThe author of the thesis uses Literary Ethics as a theoretical instrument and analyses the portrait of human dealing with turning-point in Vytautas Martinkus’s novel Simonija. The novel corresponds to the features of the turning-point literature marked in the dissertation of V. Katinienė: the thematic level emphasizes a change of historical (political) order and its existential problems; in thoughts, dreams, memories characters go back to the period of totalitarianism; the contrast between “homo sovieticus” and individuals of the free world is emphasized. The analysis of ethical conflicts in Simonija is presented, having in mind specific cultural context during the Soviet period and emphasizing the process of writing as a particular ethical situation and a way to reflect human’s experience. Vytautas Martinkus offers appropriate “snoumenizm” notion for summarizing human’s experience during the Soviet periodperiod. In essence, dehumanizing, painful experience of the Soviet era does not abandon human even in the period of freedom and forces him to go back to the past – physical presence in the world of restored independence does not free him from inner stagnation. In this paper, it is shown that Literary Ethics is asuitable theoretical instrument in order to analyze text about human’s experience at turning-point. [From the publication]

• Lūžio literatūra: XX a. pabaigos - XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas : disertacija / Violeta Katinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 162 p.
• Neišgyvendinamas sovietmetis : atmintis, prisiminimai ir politinė galia / Vytautas Rubavičius. Colloquia. 2007, 18, p. 116-130.
• Sava sovietinė patirtis - suvokimas ir nutylėjimas / Vytautas Rubavičius. Kultūros barai. 2003, Nr. 11, p. 13-20.
• Sovietmečio atminties perkūrimas šiuolaikinėje kultūroje / Aurelija Mykolaitytė. Lituanistica. 2016, Nr. 3, p. 187-193.