Literatūrinio miesto erdvė: semiotinės analizės galimybės ir ribos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Literatūrinio miesto erdvė: semiotinės analizės galimybės ir ribos
Alternative Title:
Spatiality of the city in literature: possibilities and limits of the semiotic approach
In the Journal:
Respectus philologicus. 2020, Nr. 37 (42), p. 170-182
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama išryškinti tam tikrus miesto problematikos aspektus, kurie galėtų tapti literatūrinio miesto analizės metodologinių prielaidų formulavimo pagrindu. Pasitelkus miesto semiotikai skirtus Algirdo Juliaus Greimo ir Jurijaus Lotmano straipsnius, aptariamos miesto patirties ir jos refleksijos sąlygos bei bandoma svarstyti semiotinių prieigų pritaikomumą ir tinkamumą literatūrinio miesto diskursui. Tiek A. J. Greimas, tiek J. Lotmanas miestą traktuoja kaip užtekstinę bei virtualią tikrovę, tad jų tyrimuose iš esmės stinga dėmesio (re)prezentuoto miesto specifiškumui. Straipsnyje bandoma ieškoti šio „trūkumo“ sprendimo būdų. Svarstant dalinių – erdvės ir literatūros bei plastinės ir literatūros – semiotikų derinimo galimybes, atsiskleidžia su šiais deriniais susijusios problemos. Naratyvinei gramatikai būdingas jusliškumo (kaip turinio plotmėje vaizduojamų figūrų juslinio patyrimo) suvokimas neleidžia į literatūros teksto analizę įtraukti vizualiai ir erdviškai suvokiamų literatūrinio miesto aspektų, patenkančių į intermedialiųjų studijų lauką. Pasitelkus fotoesė analizės pavyzdį, nurodomi semiotinės ir intermedialiosios prieigų skirtumai bei atskleidžiamas vizualiojo rašto matmens semantinis potencialas. Dėmesys jusliškai suvokiamai medijos formai leidžia į literatūrinį miestą pažvelgti kaip į topologinį objektą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Jurijus Lotmanas; Miesto semiotika; Miestas literatūroje; Intermedialumas; Algirdas Julius Greimas; Jurij Lotman; Urban semiotics; City in literature; Intermediality.

ENThe article attempts to delineate adequate ways of thinking about the spatiality of the city in literature. It examines two semiotic approaches to the problematic of the city, namely Jurij Lotman’s semiotics of culture and Algirdas Julius Greimas’ urban semiotics, and their applicability to the analysis of its literary representation. Lotman’s concept of semiosphere is invoked to outline the complex, two-way relationship between consciousness and the city. Highlighting the communicative and autocommunication processes of culture helps to establish a link with Greimas’ interpretive and generative methodological approaches. Both Greimas and Lotman treat the city as a virtual reality concentrating on the ideological, symbolical and philosophical aspects of it. Their theories regard language primarily as an acoustic phenomenon (as speech), and consequently tend to disregard its visual (e. g. graphic) features. The article considers possible combinations of the different branches of semiotics. The special attention is focused on demonstrating the importance of the (inter)medial aspects of the literary representation. A case study of the photo-essay helps to expose similarities and differences of the semiotic and the intermedial approaches. The article demonstrates how recognizing specific (inter)medial aspects of the text allows regarding the literary city as a topological object. [From the publication]

DOI:
10.15388/RESPECTUS.2020.37.42.48
ISSN:
1392-8295; 2335-2388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85127
Updated:
2020-07-28 20:31:06
Metrics:
Views: 63    Downloads: 9
Export: