Provokacija kaip žanras: retorinės MeToo diskurso apibrėžtys

LTŠiuolaikinės medijos lėmė komunikacijos aprėpties, intensionalumo ir efektyvumo pokyčius. Interneto terpė, suteikianti kone nevaržomą dialogo ir polilogo galimybę, tapo patrauklia erdve provokacijai gimti ir funkcionuoti. Provokatyvus naratyvas ne tik inspiruoja žanrų kaitos procesus, bet ir pats formuojasi kaip tokios žanrinės modifikacijos rezultatas. Straipsnyje kaip provokatyvus diskursas analizuojamas pasaulinio judėjimo MeToo, skatinančio viešinti seksualinio priekabiavimo atvejus, lietuviškasis variantas – seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų liudijimai, šį klausimą aptariančios publikacijos žiniasklaidoje, diskurso dalyvių interviu, komentarai. MeToo diskursas charakterizuojamas retoriniu aspektu: išskleidžiama provokacijos kaip paveikios komunikacijos strategijos samprata; aptartas provokatyvaus naratyvo santykis su žanro kategorija; išskirti būdingi retorinės invencijos, dispozicijos ir elokucijos dėmenys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Provokacija; Provokatyvus naratyvas; Retorinė analizė; Žanras; Provocation; Provocation narrative; Rhetorical analysis; Genre.

ENModern media has led to changes in the scope, intensity and effectiveness of communication. The Internet medium, which offers almost unlimited dialogue and polylogue possibilities, has become an attractive place for provocation to be born and function. The provocative narrative not only inspires these processes, but also becomes as a result of such a genre modification. This article analyzes a provocative discourse, the Lithuanian version of the global movement MeToo, which promotes the publication of cases of sexual harassment: testimonies of women who have been sexually harassed, publications in the media discussing the issue, interviews with discourse participants, another type of comments. The MeToo discourse is characteriz by a rhetorical aspect: the concept of provocation as an effective communication strategy is explored; the relationship of the provocative narrative to the genre category is discussed; characteristic rhetorical elements – invention, disposition, elocution – have been distinguished. [From the publication]

• Baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą reglamentavimo Lietuvoje problemos / Paulius Veršekys. Teisė. 2008, t. 68, p. 186-198.
• Jaunų suaugusiųjų subjektyviai suvokto seksualinio priekabiavimo patyrimo, atsako į seksualinį priekabiavimą ir seksualinio priekabiavimo pasekmių analizė / Monika Čeponytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Visuomenės sveikata. 2019, Nr. 2 (85), p. 35-45.
• Lyčių segregacija užimtumo ir švietimo srityse: lyginamoji analizė / Virginija Šidlauskienė, Rasa Pocevičienė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2015, 13, p. 55-73.
• Seksualinio priekabiavimo problemos sprendimo galimybės Lietuvoje ir pasaulyje / Monika Čeponytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 1 (80), p. 29-37.
• Vulgarioji publicistika Lietuvoje: kultūrologinė žanro apžvalga / Kristina Stankevičiūtė. Logos (Vilnius). 2018, 94, p. 167-178.