Daugiakalbių filmų ypatumai audiovizualinio vertimo kontekste

LTStraipsnyje analizuojama daugiakalbio filmo (angl. polyglot film; multilingual film) žanro ir vertimo problematika. Tokio filmo apibrėžtis remiasi kelių skirtingų kalbų vartosena ir sandūra vaidybiniame filme. Šia prasme daugiakalbis filmas yra formalus žanras kaip, pvz., miuziklas, kuriame vietoje judesio ir dainavimo kombinacijos vyrauja kelių kalbų derinys. Viena vertus, jame aptinkamos pasikartojančios veiksmo ir veikėjų konsteliacijos, tam tikri motyvai (odisėjos, integracijos, vertimo), polinkis į žodžių žaismą, tarptautinio žodyno paieškos. Kita vertus, galima kelti klausimą, ar filmo kūrėjas sąmoningai renkasi tęsti daugiakalbystės tradiciją, t. y. ar jis kuria būtent daugiakalbį filmą. Tokiu atveju žanro samprata šiame kontekste diskutuotina. Daugiakalbis filmas atsirado praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, pasibaigus nebyliojo kino erai, o nuo 10-ojo dešimtmečio juo siekiama atkreipti dėmesį į migracijos ir diasporos problemas. Audiovizualinio vertimo kontekste daugiakalbis filmas kelia ypač daug klausimų. Dubliuojant filmas pritaikomas vertimo kalbai ir kultūrai, nepalieka mavietos daugiakalbystei. Subtitruojant filmo autentiškumas išlaikomas paliekant originalų takelį, o skirtingas kalbas galima žymėti naudojant įvairių tipų subtitrus (išskiriant šriftu, spalva ir pan.), tačiau kondensuota titrų raiška taip pat nepalieka daug erdvės daugiakalbystei. Verčiant užklotiniu vertimu labai svarbi įvairių tipų sinchronija ir izochronija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbis filmas; Žanrai; Požanriai ir funkcijos; Audiovizualinis vertimas; Vertimo būdai ir strategijos; Multilingual film; Genres; Subgenres and functions; Audio visual translation; Ways and strategies of translation.

ENThe present article investigates the most topical issues of the genre and translation of the multilingual film (also referred to as „polyglot film“). The definition of this type of film is based on the use of several different languages and their ‘collision’ in a feature film. In this sense, the multilingual film is a formal genre similar to, e.g., the musical, where, instead of a combination of movement and singing, a combination of several languages prevails. It is also denoted by reiterating combinations of actions and character constellations, specific patterns (odyssey, integration, translation), aptitude to puns, search for internationally clear vocabulary. On the other hand, a question may be raised whether the creator of a film deliberately selects the tradition of multilingualism, whether a multilingual film is consciously intended. In this case, the concept of the genre is heavily debatable. Multilingual film was developed in the 1930s, after the completion of the epoch of silent film. Since the 1990s, multilingual film has been employed to draw attention to the issues of migration and diasporas. In the context of audio visual translation, multilingual film is prominently challenging. When dubbing, the film is adapted to the language and culture of translation while eliminating multilingualism. When subtitling, multilingualism is preserved by keeping the original soundtrack, and different languages may be highlighted by employing subtitles of different types (differentiating by font, colour, etc.). When employing voice-over, synchrony and isochrony of various types are essential. [From the publication]

• Audiovizualaus vertimo tendencijos Lietuvoje / Alina Baravykaitė. Darbai ir dienos. 2006, t. 45, p. 63-77.
• Befolgung sprachlicher Normen in der literarischen und in der Filmübersetzung / Alina Baravykaitė. Sprachpflege in der Übersetzungspraxis : Beitraqe zur Praxis der Sprachpolitik in kleineren Sprachgemeinschaften / Stephan Kessler, Marko Pantermöller (Hrsg.). Frankfurt am Main: Peter Lang, 2011. P. 83-95.
• Daugiakalbiai filmai: turinio perteikimas Lietuvos kurtiems žiūrovams / Jurgita Kerevičienė. Darnioji daugiakalbystė 2023, 22, p. 184-211.
• Deiktinė referencija kaip personažo įvaizdžio kūrimo priemonė dubliuotame animaciniame filme "Sniego laiškanešys": lietuviškos, rusiškos ir angliškos versijos palyginimas / Danguolė Satkauskaitė, Miglė Onskulytė, Lina Abraitienė. Santalka: filologija, edukologija. 2015, t. 23, Nr. 1, p. 26-37.
• Filmų vertimo problematika / Alina Baravykaitė. Kalbotyra. 2005, t. 55 (3), p. 7-14.
• German accents in English-language cartoons dubbed into Lithuanian / Renata Asali-van der Wal, Danguole Satkauskaite. SKASE journal of translation and interpretation. 2018, vol. 11, no. 1, p. 39-54.
• Kino filmų titrai kaip kalbų mokymosi priemonė / Alina Baravykaitė. Kalbotyra. 2007, t. 57 (3), p. 21-29.
• Lietuviškai dubliuotų animacinių filmų populiarumą lemiantys veiksniai / Indrė Koverienė, Vytautė Pasvenskienė, Danguolė Satkauskaitė. Tarp eilučių: lingvistikos, literatūrologijos, medijų erdvė. 2014, 2013, p. 68-80.
• Lietuvos žiūrovų požiūris į pagrindinius audiovizualinio vertimo būdus / Indrė Koverienė, Danguolė Satkauskaitė. Kalbų studijos. 2014, Nr. 24, p. 26-35.
• Multilingualism in audiovisual texts for the deaf and hard of hearing audience / Jurgita Kerevičienė, Miglė Urbonienė. Darnioji daugiakalbystė. 2017, No. 11, p. 132-154.
• Zum Problem von Deixis und Anaphorik in der Filmübersetzung / Danguolė Satkauskaitė. Žmogus kalbos erdvėje. 2013, 7, p. 735-742.