The Situation and prospects for youth policy in Lithuania in the context of European solidarity

LTStraipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos jaunimo socialinį portretą jaunimo politikos aspektu, įvertinant tokius aspektus kaip nedarbas, emigracija (migracija), požiūris į šeimą, jaunimo socialinio dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybės, solidarumo stiprinimas. Šie probleminiai segmentai lemia jaunimo socialinę atskirtį, tad būtina atitinkama strategija, rengiant socialinių profesijų specialistus, kurie dirba su jaunimu ir gali kurti jaunimo pozityvios (sumanios) socializacijos modelius. Remiantis Lietuvos ir Europos jaunimo politikos gairėmis, sprendžiant jaunimo problemas bei atliepiant jaunimo dalyvavimo ateities gyvenime lūkesčius, straipsnyje pristatome atliktų jaunimo galimybių studijų ir tyrimų, kurie atskleidžia esamą situaciją ir leidžia remtis tomis įžvalgomis kuriant į darbą su jaunimu orientuotą socialinių profesijų specialistų rengimo strategiją, analizę. Pasitelkus Europos solidarumo korpusą, kaip naujos Europos Sąjungos programą, siekiama sudaryti jauniems žmonėms galimybes prisidėti prie vietinių bei globalių problemų sprendimo planuojant jaunimo asmeninę ir profesinę karjerą. Straipsnis parengtas kaip projekto „Socialinės jaunimo ugdymo profesijos Europos solidarumo kontekste“, kuriame dalyvauja Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos universitetai, rengiantys socialinių profesijų specialistus, dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Jaunimo politika; Jaunimo pozityvioji (sumanioji) socializacija; Darbas su jaunimu; Socialinės profesijos; Jaunimo gyvenimo probleminiai segmentai; Nedarbas; Emigracija; Požiūris į šeimą; Jaunimo socialinio dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybės; Kartų solidarumo stiprinimas; Youth; Youth policy; Positive (smart) youth socialisation; Work with young people; Social professions; Problematic segments of youth life; Unemployment; Emigration (migration); Attitude towards family; Opportunities for social participation of young people in society; Strengthening intergenerational solidarity.

ENThe aim of the article is to give a social portrait of Lithuanian youth in the context of youth policy, and to consider such unsettled segments as unemployment, emigration (migration), the attitude towards family, social participation in societal possibilities, and the strengthening of intergenerational solidarity. These problematic segments cause the social exclusion of young people, thus requiring an appropriate strategy for training professionals who work with young people and who can develop models for the positive (skilful) socialisation of young people. The article evaluates Lithuanian and European youth policy guidelines and success in solving problems, as well as the response to public expectations regarding participation in future life. It provides an analysis of existing feasibility studies that reveal the current situation, and insights into the question. The results obtained foster the formulation of a strategy for training social professionals focused on youth work. The article concentrates on a new European Union programme, the ‘European Solidarity Corps’, which aims to give young people opportunities to contribute to local and global problem-solving within the framework of personal and professional career design for youth. It has been prepared within the framework of the project ‘Social Professions for Youth Education in the Context of European Solidarity’*, with the participation of Latvian, Lithuanian, Polish and Swedish universities that deliver programmes for training social professionals. [From the publication]

• Determinants of young people with secondary education being employed / Alina Stundziene, Vilda Giziene. Economies (Basel). 2023, 11, 40, p. 1-17.
• Jaunimo požiūris į šeimą kaip kartų solidarumo prielaida / Elvyra Acienė, Ramutė Čepienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2013, [Nr.] 12, p. 109-120, 151-152.
• Lietuvos gyventojų (e)migracijos dvidešimtmetis: tarp laisvės rinktis ir išgyvenimo strategijos / Audra Sipavičienė, Vlada Stankūnienė. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 323-333.
• Lietuvos šeima : tarp rinkos ir politikos. Vilnius : Demokratinės politikos institutas, 2005. 77 p.
• Lietuvos šeima : tarp tradicijos ir naujos realybės / atsakingos redaktorės ir sudarytojos Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė ; Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
• Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje / Sigita Kraniauskienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2013, Nr. 1 (32), p. 89-121.
• "Sveikata 2020" politikos raida: jaunimo sveikata / Irena Misevičienė, Vita Špečkauskienė, Alona Rauckienė-Michaelsson. Visuomenės sveikata. 2017, Nr. 1 (76), p. 51-60.
• Šeimos revoliucija? : iššūkiai šeimos politikai / Vlada Stankūnien, Aiva Jonkarytė, Sarmitė Mikulionienė, Algimantas Alfonsas Mitrikas, Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003. 387 p.