Medinė architektūra dvarų sodybose: vertė ir išsaugojimo galimybės

LTMedinė dvarų sodybų architektūra sudaro bajorijos materialinės kultūros dalį ir kaip visa bajorijos kultūra iki XX a. paskutiniųjų dešimtmečių išsamiau netyrinėta. Dėl šios priežasties ji nėra pakankamai žinoma, o jos vaidmuo nacionalinės architektūros evoliucijoje deramai neįvertintas. Tradiciškai iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas mūrinei dvarų sodybų architektūrai, kuri laikoma esmine nušviečiant Lietuvos rezidencinės architektūros istoriją. Visi lietuvių tyrinėtojai, rašę apie XVI -XVIII a. bajorijos užmiesčio rezidencijas, rėmėsi 6-8 - XVII a. ir 3 - XVIII a. pilių bei rūmų pavyzdžiais. Tuo tarpu žinant, kad dvarų sodybų tinklas dabartinėje Lietuvos teritorijoje iš esmės susiformavo iki XVII a. vidurio ir jį sudarė apie du su puse - trys tūkstančiai sodybų, savaime iškyla klausimas, kodėl tiek mažai istoriografijoje užfiksuota mūrinių užmiesčio sodybinių statinių. Galima teigti, kad dėl to, jog tuo metu dominavo medinė rentinė statyba ir mūrinių pastatų statyta išties nedaug. Pavyzdžiui, tarp 1442 XVI ir XVII a. K. Jablonskio rinkiniuose dvarų inventoriuose aprašytų statinių minimi tik 8 mūriniai pastatai. Tai sudaro 0,5% bendro dvarų sodybų užstatymo. Istoriniai duomenys taip pat patvirtina, kad XIX a. iškilūs mūriniai dvarų sodybų ansambliai buvo sukurti senose iki tol mediniais statiniais užstatytose sodybvietėse. Remiantis šaltinių bei natūros duomenimis galima teigti, kad medinė architektūra rezidencijose dominavo iki XVIII a. pabaigos ir buvo gausiai paplitusi iki XX a. pradžios. Ypač turtinga ir originali ji buvo XVII a. pirmoje pusėje, kai medinėse dvarų rezidencijose gyveno karaliai ir didikai. Medinė dvarų sodybų architektūra susiformavo lietuvių etninės kultūros pagrindu.Lietuvių didikai ir bajorija iškilo iš vietos kaimo bendruomenės, o ne atvyko iš kitur, kaip pavyzdžiui Livonijoje ar Prūsijoje. Todėl jų sodybos per ilgus amžius išlaikė būdingus lietuvių etnosui bruožus: organišką jungtį su aplinka, formų ir dekoro saiko jausmą, savitą proporcinę sistemą. [...]. [Iš straipsnio, p. 54-55]Reikšminiai žodžiai: Architektūros istorija; Bajoriška kultūra; Dvarai; Dvarų sodybos; Kultūros paveldas; Medinė architektūra; Paveldas; Cultural heritage; Heritage; History of architecture; Manor houses; Manors; Noble culture; Wooden architecture.