Prancūziškumo perteikimas dubliuojant animacinį filmą "La troškinys"

LTDėl globalizacijos, migracijos, turizmo bei kitų priežasčių daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė šiuolaikinėje komunikacijoje dažniau tampa taisykle nei išimtimi. Filmai, viena vertus, neretai yra daugiakalbės ir daugiakultūrės realybės atspindys, kita vertus, pritaikant juos kitakalbėms auditorijoms neišvengiamai susiduriama su daugiakalbiškumu, t. y. ne mažiau kaip dviem kalbomis. Filmai, kurių veikėjai yra skirtingų kultūrų ir kalbų atstovai, vertėjams kelia nemenkų iššūkių. Būtent toks atvejis yra amerikiečių animacinis filmas „Ratatouille“ (liet. „La Troškinys“, 2007 m.), kurio veiksmas vyksta Paryžiuje ir dauguma veikėjų yra prancūzai. Vis dėlto žiūrovams, ypač vaikams kaip pagrindinei filmo auditorijai, veikėjų tapatybė atskleidžiama ne ištisais svetimos kalbos dialogais, o kūrybiškai suderinus įvairias raiškos priemones: verbalinę akustinę (dialogus ir dainos žodžius), verbalinę vizualinę (užrašus), neverbalinę vizualinę (filmo kadrus) ir neverbalinę akustinę (nediegetinę muziką). Tos pačios raiškos priemonės taikomos ir prancūziškumą atskleidžiančioms kultūrinėms realijoms, ypač maisto ir gėrimų pavadinimams. Kadangi verbalinė raiška varijuoja pagal tikslinę auditoriją, analizuojant lyginamas animacinio filmo „La Troškinys“ originalas amerikiečių anglų kalba ir lietuvių, rusų bei prancūzų kalbų dubliažai. Taip siekiama atskleisti įvairias semiotines raiškos priemones, perteikiančias prancūziškumą. Lyginant pasirinktų kalbų dubliažus išnagrinėti ir kurioziški vertimo atvejai, kylantys būtent dėl skirtingų kultūrų ir kalbų sandūros. Tyrime derinamos audiovizualinio vertimo ir multimodalumo metodologijos, taikomas ir lyginamasis metodas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dubliavimas; Multimodalumas; Prancūziškumas; Raiškos priemonės; Semiotinė kohezija; Dubbing; Dubbling; Frenchness; Modes; Multimodality; Semiotic cohesion.

ENDue to globalization, migration, tourism and other reasons multiculturalism and multilingualism have become the rule rather than the exception. In this context films, on the one hand, serve as a reflection of multilingual and multicultural reality, on the other hand, multilingualism inevitably occurs by translating films for different audiences since (interlingual) translation involves at least two languages. Films, in which characters belong to different cultures and languages, pose a considerable challenge to translators. Such a case is the American animated film “Ratatouille” (2007), which action takes place in France and most of its characters are French. However, by adapting the film for the main target audience – the children – the character identity is revealed not using complete foreign language dialogues but creatively combining various modes: verbal acoustic (dialogues and lyrics), verbal visual (written texts), nonverbal visual (images) and nonverbal acoustic (nondiegetic music). The same modes are applied to render culture-specific items, especially food and drink names. Since verbal mode varies depending on the target audience, American English source language as well as Lithuanian, Russian and French dubbed versions of the film “Ratatouille” will be compared in order to determine semiotic modes, which convey Frenchness. Additionally, by comparing selected dubbed versions of the film, amusing translations, resulting exactly from the encounter of cultures and languages, will be presented as well. For the research methodological approaches of audiovisual translation, multimodality and comparative method will be applied. [From the publication]

• Daugiakalbiai filmai: turinio perteikimas Lietuvos kurtiems žiūrovams / Jurgita Kerevičienė. Darnioji daugiakalbystė 2023, 22, p. 184-211.
• Frenchness in dubbed animation (an interdisciplinary approach) / Danguolė Satkauskaitė, Alina Kuzmickienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. Elektroninis (PDF), p. 122.
• The Notions of foreignization and domestication applied to film translation : analysis of subtitles in cartoon "Ratatouille" / Ligita Judickaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 36-43.