Žinojimo socialumo problema šiuolaikinėje socialinėje epistemologijoje: du požiūriai

LTStraipsnyje nagrinėjama, kokia socialumo samprata remiasi socialinės epistemologijos teorijos ir kaip ji yra suderinama su žinojimo koncepcijomis. Analizuojami du socialinės epistemologijos variantai – S. Fullerio sociologinis natūralizmas ir A. I. Goldmano veritizmas. Abu klasikinės epistemologijos individualizmą suvokia kaip pagrindinį jos trūkumą, kuris neleidžia jai atsiliepti į šiuolaikinės „žinių“ visuomenės realijas. Siekdami šį trūkumą pašalinti, jie „socializuoja“ epistemologiją: Goldmanas įtraukia į ją socialinę dalį, tyrinėjančią socialinių veiksnių įtaką žinojimui, suprantamam kaip teisingas įsitikinimas, o Fulleris patį žinojimą apibrėžia socialiniais terminais. Straipsnyje analizuojami abu šie epistemologijos socializacijos variantai jų vidinio nuoseklumo ir epistemologijai atveriamų perspektyvų požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė epistemologija; Žinojimo sąvoka; Alvinas I. Goldmanas; Steve’as Fulleris; Social epistemology; Concept of knowledge; Alvin l. Goldman; Steve Fuller.

ENArticle analyses how in one of the fields of contemporary epistemology – social epistemology – the social dimension of knowledge is theorized. There are discussed two strategies of the "socialisation" of epistemology: the investigation of the social factors, which can influence knowledge in the sense of true belief, in the field of epistemological investigation; and the definition of knowledge in social terms, as collectively accepted or institutionalised belief. The article examines the inner consistency of these two approaches and the perspectives for the epistemology that they set up. The first strategy is represented by the veritistic theory of Alvin l. Goldman. Social epistemology is only one part of his theory, which investigates and assesses social factors in terms of their impact on the truth-values of agents' belief.The way how Goldman distinguishes social and individual part of his theory indicates that he interprets social dimension as the "extrinsic" and "acquired'', and contrasts it with individual dimension, which is "intrinsic" and "native". In other words, his knowing agent is an individual "cognitive mechanism", and only his received "input" is social. The article argues that this interpretation of the social is too narrow for social epistemology, because it hinders the incorporation of the problems concerned with the collective nature of knowledge production and the problem of significant knowledge. The second part of the article discusses the conception, which takes the second way of epistemology's "socialisation" – the sociologistic social epistemology of Steve Fuller. Knowledge is conceived here as institutionalised belief, and epistemology as defined as knowledge economics and as science policy. [...]. [From the publication]