Aktualūs teisinės dvarų apsaugos klausimai
LTLietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje yra pasakyta, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Atkūrus Lietuvos demokratinę teisiną valstybę ir iš esmės pasikeitus šalies politinei, ekonominei ir socialinei kultūrinei padėčiai palaipsniui kito ir viso mūsų kultūros paveldo išsaugojimo politika bei praktika. Lietuva 1999 m. lapkričio 9 d. ratifikavo "Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją" ir įsipareigojo laikytis šioje konvencijoje išdėstytų architektūros paveldo apsaugos reikalavimų. Apskritai socialiai orientuotos rinkos ekonomikos visuomenės kūrimas, pilietinių ir socialinės demokratijos pagrindų formavimas yra glaudžiai susijęs su valstybės kultūros politika, jos konstruktyvumu ir nuoseklumu, giliu Europos valstybių kultūros politikos bei tradicijų pažinimu. Taigi šalies kultūros paveldo apsauga yra viena iš svarbiausių nūdienos Lietuvos kultūros politikos sričių. Duomenys rodo, kad kultūros objektuose, kuriuose 1991-1996 m. buvo vykdomi restauravimo darbai (bažnyčiose, vienuolynuose, pilyse, dvaruose ir t.t.), atnaujinamų dvarų skaičius išaugo nuo 6 (1991 m.) iki 19 (1996 m.), t.y. pastebima spartesnė negu kituose objektuose (pavyzdžiui, pilyse, parkuose) restauravimo tendencija. Tačiau Valstybinė paminklosaugos komisija 1999-2001 metais ištyrusi dvarų sodybų, kitų atskirų pastatų būklę vis dėlto nustatė, kad šalyje neužtikrinama dvarų paveldo apsauga, nesukurta efektyvi jų išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo programa bei koncepcija. [...]. [Iš straipsnio, p. 47]Reikšminiai žodžiai: Architektūros paveldas; Dvarai; Dvaro teisė; Kultūros paveldas; Kultūros paveldo apsauga; Paveldas; Paveldo apsauga; Teisinis reguliavimas; Teisinė apsauga; Teisinė dvarų apsauga; Architectural heritage; Cultural heritage; Heritage; Heritage protection; Legal protection; Legal protection of manors; Legal regulation; Manor law; Manors; Protection of cultural heritage.
