Kalbų ir kultūrų vaidmuo imigrantų ir vietinių bendruomenių integracijos procese

LTMigracija yra socialiai, ekonomiškai ir politiškai jautrus klausimas, kurį bando spręsti Europos Sąjungos institucijos kartu su tyrėjais ir politikos formuotojais ieškodamos būdų integruoti migrantų ir vietines bendruomenes. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad požiūris į imigrantus dažnai būna daug pozityvesnis, kai jiems suteikiamos galimybės vietinėms bendruomenėms atskleisti savo kalbinę ir kultūrinę įvairovę. Tyrėjai teigia, jog vietinės savivaldybės privalo tapti svarbia daugiapakopės imigrantų integracijos į visuomenę dalimi (OECD, 2017). „2030 m. Tvaraus vystymosi darbotvarkėje“ pripažįstamas teigiamas imigrantų indėlis bei jų teisė gyventi teisingame, lygiateisiame, tolerantiškame, atvirame ir socialiai įtraukiame pasaulyje (2030 Agenda, 2015). Mokslininkai įrodė, kad imigrantai paprastai menkai geba naudotis vietinių institucijų, tokių kaip policija, ligoninė, mokymo ar laisvalaikio įstaigos, infrastruktūra ir paslaugomis dėl kalbos barjero ar naudojimosi paslauga taisyklių nežinojimo (Sime ir Fox, 2014), kultūrinio barjero ir pasitikėjimo institucijomis stokos (Alpers, 2016) ar socialinės atskirties (Arai, 2006). Gilinantis į integracijos tarp imigrantų ir vietinių bendruomenių kūrimo realijas 2019 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip bendros socialinės ir edukacinės veiklos padėtų atrasti pasitikėjimą ir paskatinti bendravimą / bendradarbiavimą tarp įvairių bendruomenių narių Bostone, Jungtinėje Karalystėje, ir Kaune, Lietuvoje. Dar vienas tyrimo aspektas – hipotezė, kad pažinus kitas kultūras galima geriau suvokti savo, kaip individo, santykį su pasauliu bei gimtosios kultūros įtaką. Tyrime dalyvavo 18-a britų bendruomenių narių, kuriuos kalbos ir kultūros ypatumų mokė profesionalūs dvikalbiai mokytojai.Svarbu paminėti, kad mokytojai galėjo dalytis ir savo kultūra, kurią atsivežė į Jungtinę Karalystę. Pirmoji tiriamųjų grupė, lankiusi lietuvių, lenkų ir rusų kalbų ir kultūrų mokymus, atstovavo vietiniams gyventojams, dėl įvairių priežasčių dažnai bendraujantiems su imigrantais. Antroji tiriamųjų grupė – 15 tarptautinių studentų, lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyvių Kaune, Lietuvoje. Mokymų pradžioje visos respondentų grupės nurodė pagrindinę priežastį, dėl kurios panoro dalyvauti mokymuose ir kuri, jų manymu, sumažintų socialinę įtampą bei padėtų išvengti kalbinių bei kultūrinių nesusipratimų – patobulinti pasirinktos kalbos komunikacinę kompetenciją. Siekiant ištirti bendruomenių patirtį, požiūrį ir poreikius, buvo įvertinta kokybinė grįžtamoji informacija bei atlikti pusiau struktūruoti interviu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akultūracija; Akultūracijos strategijos; Daugiakultūrių visuomenių modeliai; Imigrantų integracija; Imigrantų ir vietinės bendruomenės; Kalbos ir kultūros kursai; Lingvistinė ir kultūrinė įvairovė; Tarpkultūrinė komunikacija; Acculturation; Acculturation strategies; Cultural diversity; Intercultural communication; Language and culture courses; Linguistic and; Linguistic and cultural diversity; Local integration of migrants; Migrant and host communities; Models of multicultural societies.

ENThere is no denying that fact that migration is a sensitive economic, political and social issue, which European institutions together with researchers and policy makers have been working on trying to create the cohesion between migrant and host communities. It has been widely recognized that attitudes towards migrants tend to be more positive when migrants have an opportunity to reveal their linguistic and cultural diversity to non-migrants. Researchers claim that local governments and municipalities “must be part of a framework of multi-level governance” for migrants’ integration (OECD, 2017). The 2030 Agenda for Sustainable Development highly recognizes the positive contribution of migrants, who deserve to live in a “just, equitable, tolerant, open and socially inclusive world” (2030 Agenda, 2015). Existing research has acknowledged that migrants make low use of local services, such as police, hospitals, educational institutions or leisure facilities due to language barriers and uncertainty on rules of engagement (Sime & Fox, 2014), cultural barriers and issues of trust in services (Alpers, 2016) or social exclusion (Arai, 2006). In order to develop insight into the realities of integration and social cohesion between migrant and host communities in Great Britain, in 2019 this study used a survey to explore how trust and meaningful interaction between all sections of the community could be created by providing social and educational activities for migrant and host communities in Boston, the UK. Furthermore, the research aimed to answer the question whether learning about another culture could increase understanding of how one’s own culture shapes the perceptions of oneself, of the world and of our relationship with others.The research sample was a group of 18 adults of non-migrant / British communities and a group of 15 adults of migrant communities / ESOL students who were attending the language and culture sessions with professional bilingual teachers. The first research sample, for which Lithuanian, Polish and Russian language and culture workshops were delivered, was carefully chosen to represent the native residents dealing with new arrival communities in their daily lives. The interactive workshops on the English language and British culture were delivered to the second focus group, ESOL students. All members of the focus groups expressed their primary wish to learn basic skills in the target language and improve their communication within the local area avoiding social tensions, cultural and linguistic misunderstandings. To explore the needs, experiences and attitudes of both migrant and host communities, a quantitative research methodology was applied, and short semi-structured interviews were conducted. [From the publication]