Klausiamieji sakiniai mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

LTMokslo populiarinamiesiems tekstams (toliau - MP tekstams) būdinga "tipinė adresato koncepcija", t. y. eksplicitinė orientacija į skaitytoją, kuriam būdinga apercepcija atsakyti. Skiriasi autoriaus ir skaitytojo (vadinamojo ne specialisto) žinių lygmuo, todėl kuriama tokia kalbos strategija, kuri garantuotų potencialų grįžtamąjį ryšį, t. y. realizuojami dialoginiai santykiai. Toks akcentuotas MP tekstų kryptingumas daro įtaką ir kalbos priemonių atrankai. Dialogiškumas realizuojamas reguliariai vartojamomis aktualizuotomis stilistinėmis kalbos priemonėmis. Vienos iš tokių priemonių MP tekstuose yra reiškiamos klausiamaisiais sakiniais. Šio straipsnio tikslas - aptarti iki šiol išsamiau netyrinėtą klausiamųjų sakinių vartoseną MP tekstuose. Keliami uždaviniai: atskleisti klausiamųjų sakinių vartosenos MP tekstuose ypatumus ir kartu akcentuoti šių tekstų savitumą. Tyrimo medžiaga atsitiktinės atrankos būdu rinkta iš lietuvių autorių mokslo populiarinamųjų straipsnių ir knygų, skirtų plačiajai visuomenei. MP tekstuose vartojami klausiamieji sakiniai skiriasi savo funkcijomis, struktūra, sąryšiu su numatomu atsakymu, ekspresyvumu. Tekstų analizė rodo, kad, atsižvelgus į vartojimo dažnį, tikslinga atskirai aptarti retorinį klausimą ir vadinamuosius klausiamuosius fragmentus, kuriuos sudaro klausimų ir atsakymų kompleksai. [...]. [Iš straipsnio, p. 125]Reikšminiai žodžiai: Klausiamasis sakinys; Klausiamieji sakiniai; Mokslo populiarinamasis tekstas; Mokslo populiarinamieji tekstai; Retorinis klausimas; Interrogative sencence; Interrogative sentences; Rhetoric question; Science popularisation text; Science popularisation texts.

ENThe article discusses the use of interrogative sentences in science popularisation texts by Lithuanian authors. An attempt is made to reveal peculiarities of use of interrogative sentences in science popularisation texts as well as to emphasise specific features of these texts. Taking into account the frequency of their use, rhetoric question and question-answer fragments are discussed as separate cases. Interrogative sentences in science popularization texts are used both to create an expression of the mind and to reveal pragmatic altitudes. Rhetoric questions aim to attract attention, to make the conveyed thought more persuasive and to have a stronger emotional effect on the reader. Question-answer fragments are used in the text, when the author raises the problem and as if makes attempts to find solution to it immediately or when old and wellknown facts are interpreted in a new way. The reader is taken through phases of creative pursuit, research process and establishment of laws. Separate interrogative fragments contribute to creation of situation of tension or answer anticipation. Simultaneously, the reader's cognitive interest is evoked and the process of creative perception of text is stimulated. Question-answer fragments involve the reader into search for answers. Feedback and dialogue relations between the author and the reader are created. Thus, the main communicative intention of popular science popularisation texts is realised. Use of interrogative sentences in science popularisation texts is directly related to reasoning (search for solutions, rejection of inappropriate hypotheses, etc.). Such sentences are hardly used or not used at all in descriptive and narrative fragments (while describing empiric data or discussing experimental materials, etc.). [From the publication]