Stilistiniai naujadarai internete

LTBet kuri gyva kalba, tarp jų ir lietuvių, nuolatos kinta. Kalbos struktūra yra palyginti stabili - daugiau pokyčių patiria vartosena: vieni žodžiai eina užmarštin, kiti gimsta. Kalba kinta, nes keičiasi visuomenės, arba kitaip - kalbos vartotojų, komunikacinės reikmės. Kaitliausiu, atviriausiu kalbos posistemiu laikomas žodynas. Pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos, kaip ir daugelio kitų kalbų, leksikai būdingas itin didelis kismas - naujų žodžių, arba kitaip naujažodžių, srautas. Vienas iš pagrindinių žodyno papildymo bei atnaujinimo būdų - naujų žodžių darymas iš jau esamų kitų žodžių. Tokie nauji žodžiai, atsiradę kaip (morfeminės) žodžių darybos rezultatas, vadinami naujadarais. Atsižvelgiant į vartojimo paskirtį, paprastai skiriami du naujadarų tipai: "termininiai", dar vadinami "referentiniais", "būtinaisiais", "nominatyviniais" ir t.t., ir "stilistiniai", dar vadinami "ekspresiniais", "fakultatyviaisiais", "okaziniais", "situaciniais", "autoriniais" ir t.t. Pastarieji į tekstą įsivedami stilistiniais sumetimais - ne (tiek) iš poreikio įvardyti naują realiją, kiek iš noro pasakyti išraiškingiau, siekiant naujesnės, ekspresyvesnės kalbinės raiškos. Taigi, palyginti su termininiais naujadarais, kuriems svarbiausia referentinė, arba informacijos perdavimo, funkcija (lemiamas veiksnys - naujų realijų įvardijimo poreikis), stilistiniams naujadarams itin svarbi emocinė ekspresinė funkcija (lemiamas veiksnys - naujesnės, ekspresyvesnės raiškos poreikis). Termininiai naujadarai sietini su stilistiniu neutralumu, o stilistiniai yra stilistiškai žymėti teksto elementai - vienas svarbiausių stilistinių naujadarų požymių yra stilistinė konotacija. Stilistiniai naujadarai šalia denotatinės - pagrindinės - reikšmės turi ir konotacinę reikšmę.Tai antrinis, papildomas žodžio turinys, atspalvis. Stilistinis naujadaras - tai 'darybiškai stilistinių priedų įgijęs žodis", vartojamas norint sukelti skaitytojo emocinę reakciją, perteikti tai, kas "žaisminga, intymu, laisva, nesuvaržyta, sąmojinga, ironiška". Stilistiniai naujadarai, kaip pavienės vartosenos reiškiniai, anksčiau buvę būdingi grožinei literatūrai ir tautosakai, iš dalies - publicistikai, taip pat šnekamajai kalbai; vis labiau skverbiasi ir į kitas vartosenos sritis. Visuotiniam tokių naujadarų diskursui vartus atvėrė interaktyvusis internetas, komunikacijos speciąlistų laikomas pagrindine viešąją bei privačiąją erdves susiėjusia naująja mediją. Čia gausiai kuriami, diskutuojami ir skleidžiami postmodernybei itin būdingi ekspresyvūs nauji žodžiai. Būtent internete funkcionuojantys stilistiniai naujadarai yra šio tyrimo objektas. Tiriamoji medžiaga - 2002-2012 m. elektroninėje naujažodžių bazėje, apimančioje daugiau nei 4 000 naujų leksemų (per 2 000 naujųjų skolinių ir per 2 000 naujųjų darinių), sukaupta per 1000 internete aptiktų stilistinių naujadarų imtis. Tyrimo tikslas - ištirti internete funkcionuojančių stilistinių naujadarų struktūrą ir vartosenos polinkius. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Internetas; Naujažodis; Okazionalizmas; Stilistinis naujadaras; Struktūra; Vartosena; Internet; Neologism; Occasionalism; Structure; Stylistic innovation; Stylistic neologism; Usage.

ENTypically, according to their function, neologisms are divided into two types: terminological and stylistic. The latter ones are introduced in the text not as much because of the need to refer to a new aspect of reality, but because of the wish to say something in a different way, in search for a new and more eloquent linguistic expression. It has to be noted, that for determining the type of a neologism the context of its use is needed. The article discusses the stylistic neologisms on the internet: their structure and usage. Stylistic neologisms, which were used to be found mostly in fictional texts, are increasingly entering other areas of language use. The door to a universal use of this type of neologisms was opened by the interactive internet, regarded by communication scholars as the main new medium responsible for the convergence of the public and the private spheres. Internet is the space for creating, discussing and spreading new words, typical for postmodernity. Stylistic neologisms are common both for "communicational space" of the internet and its "informational space", which partly duplicates print media. Particular features of the discourse of (and on) stylistic neologisms in internet are its large scale, interactivity and the potential of wider spread of expressive lexical items, formerly regarded as single use words. [From the publication]