Consumer sovereignty: theory and praxis

LTVartotojo suverenumo principas galutiniu ekonomikos funkcionavimo vertinimo kriterijumi skelbia vartotojų norų patenkinimą. Kartu su pasirinkimo laisvės ir Pareto optimalumo principais jis sudaro liberalios libertarinės ekonominės filosofijos branduolį ir pagrindžia laisvosios rinkos ekonomikos, kaip geriausios institucinės ekonominio gyvenimo organizacijos, vertinimą. Straipsnis nagrinėja filosofines gerovės ekonomikos problemas, susijusias su vartotojo suverenumo principu. Realios rinkos ekonomikos sąlygomis valstybė reguliuoja vartojimą, drausdama vartoti tam tikrus produktus ir paslaugas, kitų produktų ir paslaugų vartojimą apmokestindama, o trečių – skatindama mokestinėmis lengvatomis ir subsidijomis. Ar tai iš viso suderinama su vartotojo suverenumu? Kaip atskirti tas valstybinio rinkos reguliavimo priemones, kurios suderinamos su šiuo principu ir jį įgyvendina, nuo tų, kurios jį pažeidžia? Straipsnis pagrindžia išvadą, kad į šiuos klausimus negalime pateikti visai aiškių atsakymų, jeigu vartotojo suverenumo principo neperformuluosime taip: ekonomikos funkcionavimo vertinimo kriterijus yra gamintojų jautrumas privatiems vartotojų norams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vartotojo suverenumas; Pasirinkimo laisvė; Pareto optimalumas; Vartotojo ir socialinė gerovė; Valstybinis vartojimo reguliavimas; Consumer sovereignty; Freedom of choice; Pareto optimality; Consumer and social welfare; State regulation of consumption.

ENArticle discusses the principle of consumer sovereignty (considering the satisfaction of consumers' private wants as the ultimate end of economy and most important criterion of economic welfare) which together with the principles of freedom of choice and Pareto optimality constitutes the core of liberal libertarian apology for market economy. As a matter of fact there are no empirically observable market economies without state regulation of consumption. This regulation includes prohibition to consume some products (e. g. drugs) and services, the restrictions (e. g. alcohol) on and sponsorship for consumption of some other products (e. g. theater performances). The article discusses whether and under what conditions state regulation of consumption is paternalist and when it is consistent with consumer sovereignty. The consumer welfare (defined by the satisfaction of private (self-regarding) wants) is considered as only a special aspect of total social welfare (including also the satisfaction of non-partial other-regarding (ethical) wants) which is theoretically inconsistent concept because of the unsolved aggregation problems disclosed by famous Arrow theorem. Because of the pluralism of ethical values, visions of good life and good society characteristic for (post)modern Western society, consumer sovereignty is considered as the only viable foundation of economic politics committed to values of tolerance and negative liberty. [From the publication]

• Individualistinė viešojo intereso sąvokos turinio analizė / Adolfas Mackonis. Teisės problemos. 2009, Nr. 2 (64), p. 134-156.
• Kas turtėjo greičiausiai? Baltijos šalių ūkio augimo 1913-1938 metais palyginimas / Zenonas Norkus. Politologija. 2015, Nr. 3 (79), p. 3-54.
• Kooperacija prieš rinkos ir valdžios nesėkmes, arba kaip anksčiau laiko sukurti gerą kapitalizmą / Zenonas Norkus. Problemos. 2012, t. 82, p. 27-58.