LTDaugelis šiuo laikotarpiu parašytų kūrinių ar sudarytų rinkinių nebuvo išspausdinta bei išleista. Tik laikotarpio pabaigoje (1861) pasirodė K. Aleknavičiaus eilėraščių rinkinys, taip pat J. Želvio-Želvavičiaus "Giesmės" (1858) ir "Pasakos" (1863). Didžiausias šio laikotarpio poetas buvo A. Baranauskas, 1858-1859 m. sukores poemą "Anykščių šilelis", kuri 1860-1861 m. buvo išspausdinta L. Ivinskio leistame kalendoriuje (metskaitliuje). Šio laikotarpio poezija plėtojosi veikiama dviejų pagrindinių priešingų tendencijų - didaktikos ir romantizmo. Tos tendencijos kiekvieno poeto kūryboje buvo susipynusios. Vis dėlto vieni poetai (A. Savickis, J. Pabrėža, J. Želvys-Želvavičius, K. Aleknavičius) buvo labiau linkę į didaktiką, kiti (V. Ažukalnis-Zagurskis, P. Savickas, A. Rožėnas, E.J. Daukša, K. Kairys, K. Praniauskaitė ir ypač A. Baranauskas) - į romantizmą. [Iš teksto, p. 322-323]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Poezija; Didaktinė poezija; Romantinė poezija; Poetai; Jurgis Ambraziejus Pabrėža; Pranas Savickas; Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis; Antanas Savickis; Kajetonas Aleknavičius; Ansgaras Juozapas Rožėnas; Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis; Juozapas Želvys-Želvavičius; Karolina Praniauskaitė; Klemensas Kairys; Edvardas Jokūbas Daukša; Lithuanian literature; Poetry; Didactic poetry; Romantic poetry; Poets; Jurgis Ambraziejus Pabrėža; Pranas Savickas; Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis; Antanas Savickis; Kajetonas Aleknavičius; Ansgaras Juozapas Rožėnas; Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis; Juozapas Želvys-Želvavičius; Karolina Praniauskaitė; Klemensas Kairys; Edvardas Jokūbas Daukša.