Bendra amžiaus charakteristika
LTXIX amžius - tai tolydaus lietuvių tautos sąmonėjimo laikas. Šiuo metu brendo ir subrendo lietuvių tautinė sąmonė bei savimonė. Lietuvių tauta pamažu išsigrynino, pagaliau suvokusi save kaip lietuviškai kalbančią tautą. Senoji lietuvių literatūra buvo daugiakalbė, kurta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gudų, lotynų, lenkų, lietuvių kalbomis, o Mažojoje Lietuvoje - vokiečių, lotynų ir lietuvių kalbomis. Lietuvių kalba buvo vartojama tik religinėje raštijoje ir su ja susijusioje filologinėje literatūroje (žodynuose). Pasaulietinės grožinės literatūros lietuvių kalba buvo tik užuomazgos. XVIII a. antroje pusėje K. Donelaitis sukūrė "Metus", bet šio kūrinio tikroji vertė buvo suvokta tik XIX a. pradžioje, naujomis kultūrinėmis sąlygomis. Buvusią daugiakalbystę XIX amžiaus lietuvių literatūroje pakeitė dvikalbystė (lietuvių ir lenkų kalbų - Didžiojoje Lietuvoje, lietuvių ir vokiečių kalbų - Mažojoje Lietuvoje), tačiau dviejų kalbų vartojimas nebuvo lygiavertis: lietuvių kalbos pozicijos buvo nuolat sąmoningai stiprinamos. [Iš teksto, p. 3]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; 19 amžius; Istorija; Tautos situacija; Kultūrinės sąlygos; Lietuvių kalbos padėtis; Socialiniai procesai; Baudžiavos panaikinimas; Lithuanian literature; 19th century; History; Situation of the nation; Cultural conditions; Situation of the Lithuanian language; Social processes; Abolition of serfdom.
