LTStraipsnyje atskleidžiama sovietmečio Lietuvos marksistinės filosofijos konceptualių prielaidų įvairovė bei prieštaringumas. Aptariama sovietinio marksizmo prieštaringumo problema, nurodomos toliau tyrinėtinos prieštaringų prielaidų grupės. Argumentuojama, kad viena svarbiausių šios filosofijos Lietuvoje prieštarų glūdi vadinamojo objektyviojo ir subjektyviojo veiksnio (arba ekonominės socialinės makrostruktūros ir individualios mikrostruktūros, materialumo ir idealumo, bazės ir antstato) dialektikoje. Glaustai pristatomos šių prieštarų istorinės ištakos. Eksplikuojami subjektyviojo veiksnio preferencijų konkretūs atvejai, apibūdinamos jų funkcijos, parodoma šio veiksnio sureikšminimo plėtotė, peržengusi marksizmo ribas ir lėmusi su oficialiomis ideologinėmis dogmomis nederančių (ar netgi jiems prieštaraujančių) teiginių radimąsi oficialiajame sovietmečio filosofiniame diskurse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos filosofija; Marksizmas; Sovietinis laikotarpis; Subjektyvusis veiksnys; Objektyvusis veiksnys; Lithuanian philosophy; Marxism; Soviet period; Subjective factor; Objective factor.
ENThe paper deals with the question of variety and contradictions coming from conceptual assumptions in Lithuanian Marxist philosophy during the Soviet period. The problem of controversies in Soviet Marxism is discussed. It is stated that the most important contradiction of Lithuanian Marxism lies in the dialectics based on the subjective and objective factors (or: economical social macrostructure and individual microstructure, base and superstructure, material and ideal etc.). By introducing propositions that did not fit (or even oppose) official dogmas, philosophers who stressed the prime factor magnified a little the boundaries of Marxism. The overestimated subjective factor development is indicated by the emergence of anti- Marxist attitudes in official Soviet philosophical discourse. [From the publication]