Jeanas François Lyotard’as: mokslo vaidmuo postmodernioje visuomenėje

LTLyotard'as, panašiai kaip ir Habermasas, mokslą traktuoja neutraliai bei instrumentiškai, anot Lyotard'o, mokslas pats savaime nekelia ypatingos grėsmės, taip pat nepretenduoja būti žmonijos „išganytoju“. Šiuo požiūriu Lyotard'as palaiko Habermasą, kai šis kritikuoja dvi ankstesnes mokslo vaidmens sampratas: optimistinę, kurioje mokslo priemonėmis tikimasi sėkmingai spręsti visas socialines problemas (pvz., O. Neurathas, K. Mannheimas ar K. R. Popperis ); ir pesimistinę, nurodžiusią tiesiogines mokslo ir dominavimo sąsajas bei mokslo keliamą grėsmę (pvz., M. Horkheimeris, T. Adorno ar H. Marcuse). Tačiau, nepaisant šitokio Lyotard'o ir Habermaso bendrumo, esama ir gana radikalių skirtumų abiejų teoretikų nuostatose. Todėl šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti Lyotard'o požiūrį į socialinį ir politinį mokslo vaidmenį, taip pat palyginti jį su Habermaso pozicija. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Lyotard'as; Habermasas; Mokslas; Politika; Performatyvumas; Lyotard; Habermas; Science; Politics; Performativity.

ENArticle discusses Jean-François Lyotard's views on the relations between science and po!itics, and his analysis of the influence of science upon social life. This discussion centres on following topics: in what ways, according to Lyotard, modern science is threatening social life; then, what is the message of an alternative view of postmodern science and its sociopolitical role proposed by Lyotard? Finally, the Lyotard's and Habermas' positions are compared. [From the publication]

• Analitinė kalbos ir mokslo filosofija Lietuvoje / Jonas Dagys, Evaldas Nekrašas. Problemos. 2010, t. 78, p. 43-51.
• Neįgalaus asmens savarankiškumas: postmodernusis diskursas / Rita Vaičekauskaitė. Tiltai. 2004, Nr. 2 (27), p. 79-88.