Kolektyvinė sovietmečio atmintis iš meno sociologijos perspektyvos: Giedrės Beinoriūtės ir Jūratės Kluonės atvejai
LTStraipsnyje remiantis simbolinio interakcionizmo teorijai atstovaujančio meno sociologo Howardo Beckerio idėjomis, analizuojamos kolektyvinės sovietmečio atminties interpretacijos režisierės G. Beinoriūtės ir tapytojos J. Kluonės darbuose. Analizė paremta pusiau struktūruotų interviu su kūrėjomis rezultatais. Straipsnyje siekiama apjungti dvi iki šiol Lietuvoje paprastai atskirtas kolektyvinės sovietmečio atminties tyrimo sritis: menotyrinę ir sociologinę. Išeities tašku laikydamas simbolinio interakcionizmo vieną iš pamatinių teiginių, kad prasmės yra kuriamos sąveikaujant su kitais, H. Beckeris meną apibrėžia kaip „kolektyvinį veiksmą“. Straipsnyje ši idėja išplėtojama parodant, kad abi menininkės savo šeimų sovietmečio trauminių patirčių pasirinkimą kūrybos objektu aiškina siekiu įprasminti artimųjų išgyvenimus. Akcentuojama, kad toks įprasminimas įmanomas tik pasidalijus savo istorija su visuomene, kurioje tremties, Sibiro simbolika yra atpažįstama ir vertinama. Kitaip tariant, prasmės pojūtis atsiranda šeimos atminčiai tapus tautos kolektyvinės sovietmečio atminties dalimi. Be to, neperžengiant pasirinktos teorijos rėmų pažymima, kad kūrinio pristatymas visuomenei yra būtina sąlyga, kad tam tikras kūrinys įgautų meno kūrinio statusą. Kolektyvinės atminties klausimai šiandien laikomi peržengiančiais nacionalinių valstybių ribas, todėl teigiama, kad Lietuvos menininkių darbų analizė atskleidžia panašių tyrimų transnacionaliniu lygmeniu poreikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Sovietmetis; Menas; Simbolinis interakcionizmas; Trauma; Memory; Soviet past; Symbolic interactionism; Trauma.
ENThe article focuses on the analysis of interpretations of the collective memory of Soviet past provided in the works of film director Giedrė Beinoriūtė and painter Jūratė Kluonė. The analysis is carried out by following the ideas of symbolic interactionism theory representative Howard Becker and is based on the results of semi-structural interviews. The article aims at connecting two usually separate fields of collective memory research in Lithuania – those of art criticism, history and sociology. Following one of the main ideas of symbolic interactionism, i.e. the meaning is created through the relationships, H. Becker describes art as ‘collective action’. In the article this idea is developed by showing that both artists explain choosing their families’ traumatic Soviet experiences as an object for their artistic creation because of their wish to give a meaning to those experiences. It is emphasized that the giving of meaning is possible only if the family’s history is shared with the society which recognizes and values the symbols of deportation and Siberia. In other words, the feeling of meaning appears when the family’s collective memory becomes a part of nation’s collective memory. Furthermore, within the framework of selected theory, it is emphasized that the presentation of the particular creation to society is a prerequisite for this creation to gain a status of a real work of art. However, nowadays it is said that the questions related to collective memory transcend the borders of national states. Therefore, it is claimed that the analysis of Lithuanian artists’ works reveals the need of similar research at the international level. [From the publication]
- Adopting and remembering Soviet reality : life stories of Lithuanian women, 1945-1970 / editor and author Dalia Leinarte. Amsterdam, Rodopi, 2010. vi, 234 p.
- Dabarties istorijos paraščių žmonės : atsiminimai apie sovietmetį ir kasdienybės patirtys kaimo bendruomenėse / Neringa Klumbytė. Politologija. 2004, Nr. 3 (35), p.63-83.
- Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? : idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 305 p.
- Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
- Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
- Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose / Dalia Leinartė, Laima Žilinskienė, Sigita Kraniauskienė, Irena Šutinienė, Ingrida Gečienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 290 p.
- Sovietmetis kaip meninio tyrimo objektas: Kęstučio Grigaliūno, Dainiaus Liškevičiaus ir Eglės Ulčickaitės atvejai / Agnė Narušytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 79, p. 45-59.
- Soviet sausage renaissance / Neringa Klumbyte. American anthropologist. 2010, Vol. 112, iss. 1, p. 22-37.
- Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 57-62.
